Vyšnių sodai ir su uogomis nesusiję pastebėjimai
Artūras Liutvinas
ISBN kodas: -
Išleista: 2015
Leidykla: Naujas vardas
Kategorija:
Poezija
Pirmoji jauno talentingo poeto knyga. Skanus minties ir žodžio kadrilis su menueto ir pasiutpolkės elementais.
Patarimai susiruošusiems pasivaikščioti VYŠNIŲ SODUOSE:
VYŠNIŲ SODUOSE žydi ir uogas brandina poezija, kurioje nėra lyrinio herojaus. Nėra ir lyrinio subjekto.
Bet yra ironiškas herojus. Ir paradoksus mėgstantis subjektas.
VYŠNIŲ SODUOSE nuskintos žydinčios eilėraščio šakos parsinešęs namo nepasimerksi į vazą.
Ji netiks ir einantiems į pirmus pasimatymus su mergina ar poezija.
VYŠNIŲ SODŲ poetiniai tekstai – pažįstantiems ne tik Žagarės vyšnių likerio saldumą,
bet ir vertinantiems Campari vyšnių kauliukų kartumą.
„…maniau, jog bet kuris autorius miršta tuomet, kai panelė mokytoja pateikia mokiniams šabloną šio autoriaus tekstų interpretacijai ir būtent pagal šį šabloną vėliau griežtai vertina mokinių gebėjimus suprasti kūrinį.
Mačiau, jog spalvotą pasaulį niūrūs žmonės norėjo sudėti į lentynėles, nes tokiame pasaulyje turbūt saugiau.
Visą tai pamatęs, braukiu brūkšnį, pats lipu į lentynėlę, padedu joje šią knygą ir dabar jau būsiu vyras. Neverksiu, klosiu lovą, eisiu į kariuomenę ir šaudysiu į sakuras…“
Artūras Liutvinas
Patarimai susiruošusiems pasivaikščioti VYŠNIŲ SODUOSE:
VYŠNIŲ SODUOSE žydi ir uogas brandina poezija, kurioje nėra lyrinio herojaus. Nėra ir lyrinio subjekto.
Bet yra ironiškas herojus. Ir paradoksus mėgstantis subjektas.
VYŠNIŲ SODUOSE nuskintos žydinčios eilėraščio šakos parsinešęs namo nepasimerksi į vazą.
Ji netiks ir einantiems į pirmus pasimatymus su mergina ar poezija.
VYŠNIŲ SODŲ poetiniai tekstai – pažįstantiems ne tik Žagarės vyšnių likerio saldumą,
bet ir vertinantiems Campari vyšnių kauliukų kartumą.
„…maniau, jog bet kuris autorius miršta tuomet, kai panelė mokytoja pateikia mokiniams šabloną šio autoriaus tekstų interpretacijai ir būtent pagal šį šabloną vėliau griežtai vertina mokinių gebėjimus suprasti kūrinį.
Mačiau, jog spalvotą pasaulį niūrūs žmonės norėjo sudėti į lentynėles, nes tokiame pasaulyje turbūt saugiau.
Visą tai pamatęs, braukiu brūkšnį, pats lipu į lentynėlę, padedu joje šią knygą ir dabar jau būsiu vyras. Neverksiu, klosiu lovą, eisiu į kariuomenę ir šaudysiu į sakuras…“
Artūras Liutvinas