Filosofijos istorijos etiudai

Šv. Justinas – filosofų globėjas, jų raštų kolekcininkas ir istorijos rašytojas – mėgo smagintis savotiškai. Neišliko duomenų, kaip jis smagindavosi būdamas gyvas, tačiau Anapilyje jis išrado naują žaidimą, itin erzinantį kitus šventuosius: pasikviečia kurį į svečius, o jau gerokai abiem prisivaišinus ima šnibždėti į ausį: esą, negalvok nieko blogo, bet turiu dokumentą, įrodantį, kad Aukščiausiasis…

Tada iš aukštos popierių stirtos kampe paslaptingai ištraukdavo pageltusį lapą ir pamodavo: eime nuošaliau. Nusivedęs svečią prie debesies krašto, apsimestinai tirtančiomis rankomis tiesdavo jam rankraštį, bet vėjo gūsis staiga pagaudavo popierių ir nunešdavo šalin, žemyn, pas mirtinguosius.

„A ta ta, kokia nesėkmė“, – dėdamasis kenčiąs, su pasimėgavimu ištardavo šv. Justinas. O kelis tokius nuplevenusius lapus grybaudamas pušynėliuose rado Kreivarankis. Po ilgų įkalbinėjimų atidavė leidyklai.

Nereikia manyti, kad Kreivarankio rasti dokumentai nesusiję. Visi jie iš vienos stirtos. Ir visi įrodo, kad Aukščiausiasis…