Sielų giminystė

Pirmą kartą Johanno Wolfgango Goethe‘s romanas „Sielų giminystė“ išleistas 1809 m. Pirmiausia apie jį J. W. Goethe prabyla 1808 m. balandžio 11 d. savo dienoraštyje, o tą liudija išlikę įrašai. Tų pat metų liepos pabaigoje jis baigė kūrinį, kurį sudarė 18 skyrių. Kūrinys neliestas išgulėjo iki kitų metų balandžio mėn. Visas romanas, dvi dalys po 18 skyrių, išleistas 1809 m. spalio 9 d.

Šis didžio vokiečių klasiko kūrinys – tikrasis vadinamosios Veimaro klasikos (klasiko kūrybos periodo) kūdikis. J. W. Goethe itin meistriškai užgriebia visuomeninę temą ir susieja ją su gamtamoksliniu palyginimu. Visuomeninių papročių ir normų prievarta priešpriešinama asmeniniams jausmams ir polinkiams.

Eduardas, turtingas baronas, su žmona atsiskyrėliškai gyvena dvare, apsuptame milžiniško parko. Jiedviem tai antra santuoka, kurioje abudu įsimylėjėliai žino atradę vienas kitą, savo antrąją pusę. Be galo laimingi sutuoktiniai visa savo esybe pasinėrę į sodo ir parko priežiūrą, formavimą, augalų puoselėjimą. Galop nepaprastą šeimos idilę sugriauna Eduardo draugas, pakviestas paviešėti dvaro šeimininko. Barono sutuoktinė savo ruožtu į svečius pasikviečia dukterėčią Otiliją, kuri padėtų atsverti vyriškąją kompaniją. Gana greitai paaiškėja, kad Otilija traukia baroną, o sutuoktinio draugas – baronienę, – sudėtingas meilės kvadratas. Žmonių santykiai pinasi, painiojasi jausmai, kunkuliuoja vidus, kyla aistros... Vienos geidulingos nakties vaisius – pradėta nauja gyvybė.

Romano pavadinimas atsirado iš anų laikų chemijos mokslo, kai buvo tyrinėjamos giminingos A ir B medžiagos ir dar trečia atsiradusi C medžiaga, kuri tapdavo giminingesnė medžiagai A nei iš tiesų A su B, o šitaip tarp A ir C įsivyraudavo glaudesnė sielų giminystė. Herojų jausmai, išgyvenimai, psichologinės įtampos, aistrų, susižavėjimų protrūkiai, visuomenės požiūriai, papročiai ir normos, vyravusios J. W. Goethe‘s laikais ir atskleistos romano puslapiuose, stebina XXI amžiaus skaitytoją tuo, kad be galo panašūs dalykai jaudina šiandienius žmones, labai panašius jausmus patiria ne vienas iš mūsų, dažnas neretai patenka ir į tokias gyvenimiškas situacijas, kurias dar XVIII amžiuje aprašė plunksnos meistras J. W. Goethe.

Romano aktualumas ir svarba šiandien – net nekelia abejonių. Iš knygos puslapių veržiasi tos pačios problemos, kurios kankina daugelį iš mūsų, tuose puslapiuose romano herojai patiria stiprius jausmus, kokius patiriame ir mes.