Beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra patyręs tą itin nemalonų ir nerimą keliantį jausmą, kai žemė slysta iš po kojų, o aplinka pradeda suktis ratu tarytum karuselėje. Galvos svaigimas, medicinos terminologijoje dažnai vadinamas vertigo, yra vienas iš pačių dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai visame pasaulyje kreipiasi į šeimos gydytojus bei skubiosios medicinos pagalbos skyrius. Nors daugybe atvejų šis simptomas nėra pavojingas gyvybei ir praeina savaime arba pritaikius visiškai minimalias savipagalbos priemones, kartais jis gali slėpti labai rimtas, kritines sveikatos problemas, reikalaujančias neatidėliotinos medikų intervencijos. Gebėjimas atpažinti skirtingus galvos svaigimo tipus, aiškus žinojimas, kaip elgtis ūmiu priepuolio laikotarpiu, ir supratimas, kada būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, gali ne tik padėti išvengti sunkių traumų krentant, bet ir išgelbėti žmogaus gyvybę.
Žmogaus pusiausvyros sistema yra neįtikėtinai jautrus ir sudėtingas biologinis mechanizmas, kuriame nuolatos, kiekvieną sekundės dalį, bendradarbiauja vidinė ausis, akys, raumenų bei sąnarių padėties receptoriai (proprioceptoriai) ir, žinoma, centrinė nervų sistema – galvos smegenys. Kai šis harmoningas ir sinchronizuotas darbas sutrinka dėl virusinės infekcijos, staigaus kraujotakos nepakankamumo, patirtos traumos ar netgi paprasčiausio fizinio bei emocinio išsekimo, smegenys gauna prieštaringus signalus iš skirtingų kūno dalių. Būtent ši gautos informacijos neatitiktis – kai akys sako, jog kūnas stovi vietoje, o vidinė ausis siunčia signalą apie judėjimą – sukelia tą klaidinantį judėjimo ar supimosi pojūtį. Norint efektyviai kovoti su šia varginančia būkle, pirmiausia reikia suprasti jos atsiradimo kilmę ir išmokti atidžiai įsiklausyti į savo paties kūno siunčiamus perspėjimo signalus.
Kodėl atsiranda galvos svaigimas? Pagrindinės priežastys
Galvos svaigimo priežasčių spektras yra itin platus – pradedant nuo paprasčiausios organizmo dehidratacijos ar kokybiško miego trūkumo, baigiant labai sudėtingais ir sunkiais neurologiniais susirgimais. Gydytojai ir kiti medicinos specialistai šį simptomą dažniausiai skirsto į dvi dideles, fundamentaliai skirtingas kategorijas: periferinį ir centrinį galvos svaigimą. Kiekviena iš šių kategorijų pasižymi išskirtiniais simptomais, eiga ir, žinoma, reikalauja visiškai skirtingo gydymo požiūrio.
Periferinis galvos svaigimas: kai problema slypi ausyje
Periferinis galvos svaigimas yra pats dažniausias ir, remiantis statistika, sudaro net apie aštuoniasdešimt procentų visų diagnozuojamų svaigimo atvejų. Jis atsiranda dėl vidinės ausies, kuri yra pagrindinis pusiausvyros organas, arba vestibulinio nervo pažeidimų bei funkcinių sutrikimų. Pagrindinės šio tipo patologijos priežastys yra šios:
- Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPGS): Tai pati dažniausia vertigo forma. Būdinga tai, kad staigus galvos padėties pasikeitimas, pavyzdžiui, greitai verčiantis lovoje ant kito šono, lenkiantis užsirišti batų raištelių ar staiga atlošiant galvą atgal, sukelia trumpą, bet itin stiprų, veržlų sukimosi pojūtį. Taip nutinka dėl to, kad vidinėje ausyje esantys mikroskopiniai kalcio karbonato kristalai (otolitai) iškrenta iš savo įprastos vietos ir patenka į pusratinius kanalus, kur kiekvienas galvos judesys sukelia nenormalų skysčių judėjimą, erzinantį nervines galūnes.
- Menjero liga: Tai gana retas, bet labai varginantis lėtinis vidinės ausies sutrikimas. Jis pasireiškia itin stipriais epizodiniais galvos svaigimo priepuoliais, kuriuos lydi spengimas ausyse (tinitas), laipsniškas klausos suprastėjimas bei labai specifiškas spaudimo ar pilnumo jausmas pažeistoje ausyje. Šie priepuoliai yra neprognozuojami ir gali trukti nuo dvidešimties minučių iki net keliolikos valandų.
- Vestibulinis neuritas: Tai pusiausvyros nervo uždegimas, kurį dažniausiai išprovokuoja persirgta virusinė infekcija, pavyzdžiui, gripas ar net paprastas peršalimas. Jis pasireiškia staigiu, labai intensyviu, nuolatiniu galvos svaigimu, kuris gali tęstis kelias dienas iš eilės. Pacientai dažnai patiria stiprų pykinimą, vėmimą bei visišką pusiausvyros sutrikimą, dėl kurio tampa sunku net atsistoti, tačiau klausa šiuo atveju paprastai nenukenčia.
Centrinis galvos svaigimas: smegenų signalų sutrikimai
Centrinis galvos svaigimas yra tiesiogiai susijęs su patologiniais procesais centrinėje nervų sistemoje, dažniausiai pažeidžiant smegenų kamieną arba smegenėles – smegenų sritis, kurios apdoroja iš ausų ir akių gaunamą pusiausvyros informaciją. Nors šis svaigimo tipas medicinos praktikoje pasitaiko rečiau, jis yra kur kas rimtesnis ir reikalauja skubios, profesionalios diagnostikos.
- Insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP): Staigus kraujotakos sutrikimas tam tikrose smegenų dalyse gali prasidėti būtent nuo stipraus svaigulio, kurį labai dažnai lydi ir kiti grėsmingi neurologiniai simptomai, tokie kaip galūnių paralyžius ar kalbos sutrikimas.
- Vestibulinė migrena: Žmonės, turintys polinkį į migreninius galvos skausmus, gali patirti stipraus svaigimo epizodus net ir tada, kai galvos neskauda. Šie epizodai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų, juos dažnai lydi padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai, triukšmui ir stipriems kvapams.
- Išsėtinė sklerozė ir smegenų navikai: Lėtinės ir progresuojančios neurologinės ligos arba smegenyse besiformuojantys augliai gali palaipsniui spausti ir pažeisti tuos nervų takus, kurie yra atsakingi už mūsų orientaciją erdvėje ir kūno pusiausvyros palaikymą.
Kitos kasdienės ir sisteminės priežastys
Būtina paminėti, kad toli gražu ne visada svaigulio pojūtis rodo tiesiogines ausų ar smegenų ligas. Labai dažnai tai būna natūralus organizmo atsakas į žalingus išorinius veiksnius, gyvenimo būdo klaidas ar kitų vidaus organų sistemų sutrikimus:
- Ortostatinė hipotenzija: Tai fenomenas, kai staigiai sumažėja kraujospūdis žmogui greitai atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Žemės trauka nulemia laikiną kraujo nutekėjimą į kojas, todėl smegenys akimirkai gauna mažiau deguonies, akyse aptemsta, apima silpnumas ir svaigulys.
- Dehidratacija ir hipoglikemija: Skysčių trūkumas karštą vasaros dieną, karščiuojant arba po intensyvios sporto treniruotės sumažina cirkuliuojančio kraujo tūrį. Tuo tarpu per mažas gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje, vadinamas hipoglikemija, kuris dažnai pasitaiko diabetikams arba griežtų dietų besilaikantiems žmonėms, atima iš smegenų joms gyvybiškai būtiną energijos šaltinį, todėl atsiranda drebulys ir svaigimas.
- Medikamentų šalutinis poveikis: Verta atidžiai perskaityti vartojamų vaistų informacinius lapelius. Labai daug vaistų, ypač skirtų arteriniam kraujospūdžiui mažinti, taip pat įvairūs raminamieji, stiprūs skausmą malšinantys vaistai, antidepresantai ar vaistai nuo traukulių, savo nepageidaujamų poveikių sąraše turi galvos svaigimą.
- Psichogeniniai veiksniai: Šiuolaikinio žmogaus palydovai – didelis stresas, nerimo sutrikimai, panikos atakos ar per greitas, paviršutiniškas kvėpavimas streso metu (hiperventiliacija) – labai sėkmingai imituoja fizinės kilmės galvos svaigimą. Dėl hiperventiliacijos pasikeičia deguonies ir anglies dioksido balansas kraujyje, todėl smegenų kraujagyslės susitraukia ir iššaukiamas svaigulio epizodas.
Pirmoji pagalba: ką daryti staiga apsvaigus galvai?
Kai visiškai netikėtai užeina galvos svaigimas ir atrodo, kad nebegalite išstovėti ant kojų, pats svarbiausias dalykas yra išlikti ramiems, nepanikuoti ir imtis skubių veiksmų, kurie apsaugotų jus nuo itin pavojingų traumų ir lūžių, kuriuos galima patirti griūvant. Gydytojai specialistai rekomenduoja griežtai vadovautis šiais pagrindiniais savipagalbos žingsniais vos pajutus pirmuosius svaigulio ar silpnumo simptomus:
- Nedelsiant atsisėskite arba atsigulkite ten, kur esate. Tai yra auksinė ir pati svarbiausia taisyklė. Jei jaučiate, kad aplinka sukasi, jokiu būdu nebandykite didvyriškai toliau eiti, stovėti ar lipti laiptais. Saugiai nusileiskite ant žemės, sofos ar lovos. Atsigulę ant lygaus paviršiaus, stenkitės laikyti galvą kuo ramiau. Jei turite galimybę, pritemdykite šviesą ir gulėkite ramiame kambaryje be jokių pašalinių dirgiklių.
- Fokusuokite savo žvilgsnį į vieną tašką. Raskite vieną konkretų, nejudantį objektą aplinkoje, pavyzdžiui, tamsų tašką ant sienos, paveikslą ar kambaryje stovintį baldą, ir stipriai sutelkite į jį savo žvilgsnį. Tai padeda smegenims gauti stabilią, nejudančią vizualinę informaciją ir daugeliu atvejų reikšmingai sumažina tą erzinantį sukimosi jausmą.
- Griežtai venkite bet kokių staigių judesių. Bet koks, net ir menkiausias, greitas galvos pasukimas ar kūno padėties pakeitimas gali išprovokuoti dar stipresnę svaigimo ir pykinimo bangą. Jei po kurio laiko pasidarė geriau ir norite atsistoti, darykite tai labai lėtai, palaipsniui: iš pradžių lėtai atsisėskite, pasėdėkite kelias minutes nuleidę kojas, o tik tuomet, jei jaučiatės stabiliai, bandykite stotis įsikibę į tvirtą atramą.
- Atsigerkite paprasto vandens. Jei įtariate, kad svaigimas galėjo atsirasti dėl paprasčiausio skysčių trūkumo, per didelio karščio ar ilgo buvimo tvankioje patalpoje, išgerkite stiklinę vėsaus vandens. Gerkite jį mažais, lėtais gurkšneliais, kad nesupykintų. Jei ryte nespėjote pavalgyti ar sergate diabetu, padės nedidelis gabalėlis šokolado, saldainis ar stiklinė saldžių vaisių sulčių, kurie greitai atstatys gliukozės lygį kraujyje.
- Sąmoningai ir giliai kvėpuokite. Jei prastą būklę išprovokavo stiprus stresas, išgąstis ar prasidėjusi panikos ataka, jūsų gelbėjimosi ratas yra sąmoningas kvėpavimas. Lėtai, giliai įkvėpkite oro per nosį, pajusdami, kaip pakyla pilvas, ir dar lėčiau iškvėpkite per burną. Tai akimirksniu sulėtins širdies ritmą, nuramins nervų sistemą ir atkurs normalią deguonies apykaitą smegenyse.
Raudonosios vėliavėlės: kada būtina skubėti pas gydytoją
Nors milžiniška dauguma galvos svaigimo epizodų tėra nemalonus, bet trumpalaikis diskomfortas, praeinantis savaime, medicinoje egzistuoja tam tikri kritiniai pavojaus signalai, dar vadinami raudonosiomis vėliavėlėmis. Šie ženklai rodo, jog situacija gali būti susijusi su grėsme paciento gyvybei ir yra būtina neatidėliotina medikų pagalba. Jei galvos svaigimas prasidėjo itin staiga, yra neįprastai stiprus, koks niekada anksčiau nebuvo patirtas, arba atsirado po tiesioginės galvos bei kaklo traumos, privalote nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nieko nelaukite ir nebandykite „išgulti” problemos, jei kartu su svaiguliu pasireiškia bent vienas iš šių pavojaus simptomų:
- Naujas, staigus ir neįprastai stiprus galvos skausmas, primenantis sprogimą galvoje.
- Staigus sąmonės aptemimas, sumišimas ar pilnas apalpimas.
- Pastebimi kalbos ir supratimo sutrikimai – žmogui darosi sunku aiškiai ištarti žodžius, jo kalba tampa vangi, „veliasi” liežuvis, arba pacientas nustoja suprasti aplinkinių šneką.
- Staigi veido asimetrija, vienos kūno pusės nusilpimas. Jei staiga nutirpsta ar visiškai nusilpsta viena ranka ar koja, perkreipiamas veidas, neįmanoma nusišypsoti simetriškai – tai yra vieni aiškiausių prasidedančio insulto požymių.
- Ūmūs regėjimo problemos – staiga atsiradęs ir nepraeinantis dvejinimasis akyse, regos praradimas vienoje ar abiejose akyse, smarkiai susiaurėjęs regėjimo laukas.
- Nuolatinis, nesustabdomas vėmimas, neleidžiantis išlaikyti jokių skysčių organizme.
- Stiprus krūtinės skausmas, staigus dusulys, oro trūkumas arba labai greitas, neritmiškas širdies plakimas (aritmija).
- Staigus, nepaaiškinamas klausos praradimas vienoje ausyje.
- Visiškas negalėjimas išlaikyti pusiausvyros, stiprūs sunkumai net bandant stovėti atmerktomis akimis, nuolatinis ir nekontroliuojamas virtimas į vieną ir tą pačią pusę.
Būtina paminėti, kad net jeigu aukščiau išvardintų gąsdinančių, kritinių simptomų ir nėra, tačiau galvos svaigimas atsiranda reguliariai, kankina dažnai, trunka ilgiau nei kelias dienas iš eilės, stipriai trikdo darbingumą ir įprastą kasdienę veiklą, planinis vizitas pas savo šeimos gydytoją, gydytoją neurologą ar otorinolaringologą yra tiesiog privalomas. Tik specialistas gali objektyviai įvertinti būklę ir paskirti reikalingą gydymą, taip padėdamas išvengti ligos progresavimo.
Kaip vyksta diagnostika ir koks gydymas taikomas?
Norint efektyviai ir visam laikui išgydyti galvos svaigimą, tikrai nepakanka vien tik laikinai slopinti pasireiškiančius simptomus vaistais. Gydytojo užduotis – detalaus tyrimo metu rasti tikslią, pamatinę šios būklės priežastį. Vizito klinikoje metu pacientas visų pirma yra labai išsamiai apklausiamas. Specialistui ypač svarbu sužinoti visas detales: tiksliai kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo svaigimas, kokio jis yra pobūdžio (ar tai tikras sukimasis ratu, ar tik nestabilumo, svyravimo, lengvumo galvoje jausmas), kiek minučių ar valandų trunka vienas epizodas, kokie kūno judesiai jį išprovokuoja, ir kokie papildomi simptomai pasireiškia kartu.
Atliekant diagnostiką, pasitelkiami įvairūs specifiniai fiziniai bei neurologiniai testai. Vienas populiariausių ir informatyviausių instrumentų gydytojo kabinete yra Dix-Hallpike testas, kuris leidžia patvirtinti arba atmesti gerybinio paroksizminio pozicinio galvos svaigimo diagnozę. Gydytojas, atlikdamas šį manevrą, specialiu būdu greitai keičia paciento galvos ir kūno padėtį bei atidžiai stebi nevalingus akių judesius, medicinoje vadinamus nistagmu. Būtent pagal akių trūkčiojimo kryptį ir pobūdį galima tiksliai nustatyti, kuriame ausies pusratiniame kanale slepiasi problema. Jei klinikinio tyrimo metu kyla įtarimų dėl rimtesnių, centrinės nervų sistemos kilmės priežasčių, nedelsiant skiriamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Šie vaizdiniai tyrimai padeda itin detaliai įvertinti smegenų struktūras ir atmesti insulto ar navikų tikimybę. Kartu atliekami ir standartiniai kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra anemijos (mažakraujystės), uždegiminių procesų ar skydliaukės veiklos sutrikimų.
Tolimesnis gydymo planas tiesiogiai priklauso nuo nustatytos diagnozės. Jei pacientui diagnozuojamas ausies kristalų poslinkis (GPPGS), gydytojas ar kineziterapeutas pritaiko specialius repozicinius galvos judesius. Pats žinomiausias yra Epley manevras, kurio metu tam tikrų galvos posūkių pagalba „pasiklydę” otolitų kristalai yra tiesiog mechaniškai sugrąžinami iš pusratinių kanalų atgal į jų tikrąją anatominę vietą. Ši procedūra yra neskausminga ir labai dažnai suteikia dramatišką palengvėjimą iš karto po atlikimo. Jeigu svaigimą sukelia virusinė infekcija ar nervo uždegimas, gali būti skiriami uždegimą mažinantys vaistai (kortikosteroidai) ir specifiniai vestibulinę sistemą raminantys medikamentai, palengvinantys ūmų periodą. Sergantiems lėtine Menjero liga, labai dažnai rekomenduojama griežta druskos ribojimo dieta bei diuretikai – vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą ir taip mažinantys spaudimą bei skysčių kaupimąsi vidinės ausies labirinte. Na, o esant lėtiniam, ilgalaikiam svaigimui ar po persirgto neurito, pačiu efektyviausiu ginklu tampa vestibulinė reabilitacija. Tai yra individualiai pritaikyta specialių fizinių ir vizualinių pratimų programa, padedanti smegenims natūraliai adaptuotis prie pakitusios pusiausvyros informacijos ir išmokti kompensuoti pažeisto vestibulinio aparato trūkumus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie galvos svaigimą
Pacientai, staiga susidūrę su šiuo be galo nerimą keliančiu ir gyvenimo kokybę griaunančiu simptomu, natūraliai turi galybę klausimų ir baimių. Žemiau pateikiame aiškius ir išsamius atsakymus į pačius aktualiausius iš jų, remdamiesi ilgamete gydytojų neurologų ir LOR specialistų klinikine praktika.
Ar kiekvienas galvos svaigimas reiškia rimtą, gyvybei pavojingą ligą?
Tikrai ne. Nepaisant to, kad šis simptomas žmogui gali pasirodyti ypatingai bauginantis ir keliantis tiesioginę mirties baimę, didžioji dalis visų galvos svaigimo atvejų atsiranda dėl sąlyginai nepavojingų, mechaninių ar fiziologinių priežasčių. Dažniausi „kaltininkai” yra gerybiniai vidinės ausies sutrikimai, per didelė įtampa, nuovargis ar tiesiog nepakankamas vandens vartojimas. Visgi, budrumo prarasti negalima – jei būklė blogėja arba lydi neurologiniai simptomai, vizitas pas medikus privalo būti skubus.
Kaip pačiam atskirti, ar tai tik paprastas nuovargis, ar jau neurologinė problema?
Fizinio išsekimo, streso ar nuovargio sukeltas svaigulys pacientų dažniausiai apibūdinamas kaip nespecifinis „lengvumas galvoje“, bendras kūno silpnumas, temimas akyse ar lengvas plaukiojimo jausmas. Tokia būklė paprastai greitai ir be pėdsakų praeina žmogui tiesiog gerai pailsėjus, išsimiegojus, išgėrus skysčių ir pavalgius. Tuo tarpu tikros neurologinės ar vestibulinės problemos iššaukia vadinamąjį tikrąjį vertigo – be galo stiprų, aiškų iliuzinį aplinkos ar savo paties kūno sukimosi ratu pojūtį. Šis pojūtis gali pasireikšti net ramybės būsenoje, gulint, ir labai dažnai būna lydimas gilaus pykinimo, vėmimo ar net klausos pokyčių.
Ar tiesa, kad galva gali svaigti dėl stuburo problemų kaklo srityje?
Taip, tai yra visiška tiesa. Medicinoje ši būklė žinoma kaip cervikogeninis galvos svaigimas. Ją sukelia pačios įvairiausios kaklinės stuburo dalies problemos: chroniška raumenų įtampa dėl netaisyklingos laikysenos, raumenų spazmai, degeneraciniai stuburo pokyčiai (osteochondrozė) ar praeityje patirtos kaklo traumos. Kaklo struktūrose apstu nervų galūnių, kurios nuolat siunčia smegenims svarbią informaciją apie galvos padėtį erdvėje. Kai dėl raumenų įtampos šios struktūros dirginamos, smegenys gauna iškreiptus signalus, kas ir sukelia nestabilumo pojūtį. Šiuo atveju geriausiai padeda profesionali kineziterapija, gydomieji masažai ir taisyklingos laikysenos formavimas.
Kiek apskritai laiko gali tęstis šis nemalonus sukimosi pojūtis?
Galvos svaigimo epizodo trukmė visiškai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas sukelia tik labai trumpus, nuo kelių sekundžių iki, daugiausiai, vienos minutės trunkančius epizodus, pasireiškiančius tik pajudinus galvą. Menjero ligos atveju vienas priepuolis gali žmogų kankinti keletą valandų. Tuo tarpu vestibulinio neurito, smegenų traumų ar kraujotakos sutrikimų sukeltas galvos svaigimas yra kur kas atkaklesnis – jis kartais nenutrūksta nei dieną, nei naktį kelias dienas ar net ištisas savaites, reikalaudamas rimto stacionarinio gydymo ir labai ilgos reabilitacijos.
Prevenciniai žingsniai ilgalaikei pusiausvyrai išsaugoti
Siekiant maksimaliai sumažinti naujų galvos svaigimo epizodų atsiradimo riziką ir užtikrinti stabilią, nepriekaištingą savijautą ateityje, ypatingai verta kritiškai įvertinti ir pakoreguoti savo kasdienius gyvenimo įpročius. Sveikas, subalansuotas gyvenimo būdas yra pats geriausias ir galingiausias ginklas prieš daugelį sveikatos sutrikimų, įskaitant ir vestibulinės sistemos ligas. Pirmiausia ir svarbiausia, privalote nuolatos palaikyti optimalų skysčių balansą savo organizme. Stenkitės kasdien išgerti pakankamą, jūsų kūno svoriui pritaikytą kiekį švaraus vandens, ypatingą dėmesį tam skirdami šiltuoju metų laiku, sirgdami ar intensyviai sportuodami. Taip pat labai svarbu atsakingai riboti kofeino, alkoholio bei tabako gaminių vartojimą. Šios psichoaktyviosios ir stimuliuojančios medžiagos gali labai neigiamai paveikti jūsų kraujagyslių tonusą, sukelti jų spazmus ir taip tiesiogiai sutrikdyti jautrią kraujotaką vidinėje ausyje bei galvos smegenyse.
Reguliarus, jūsų fizines galimybes atitinkantis fizinis aktyvumas yra dar vienas esminis, niekuo nepakeičiamas elementas. Tikslingi pratimai, specialiai lavinantys kūno pusiausvyrą ir judesių koordinaciją, pavyzdžiui, joga, pilatesas, taiči praktikos ar net patys paprasčiausi kasdieniai tempimo pratimai namuose, puikiai stiprina raumenų ir centrinės nervų sistemos sąveiką. Kartu jokiais būdais nepamirškite tinkamo ir kokybiško nakties miego režimo bei efektyvių streso valdymo technikų. Lėtinė nervinė įtampa, nerimas ir fizinis išsekimas yra vieni pačių dažniausių „nematomų” galvos svaigimo provokatorių. Jeigu dienas leidžiate dirbdami sėdimą darbą prie kompiuterio, būtinai darykite reguliarias, trumpas pertraukėles – bent kas valandą atsistokite, lengvai pamankštinkite kaklą bei pečių juostą. Tai padės atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir užkirs kelią kraujotakos sutrikimams kaklo srityje, kurie ilgainiui atsiliepia pusiausvyros pojūčiui.
Galiausiai, būkite savo pačių sveikatos vadybininkais – atidžiai stebėkite vartojamus vaistus, konsultuokitės su vaistininkais dėl jų sąveikos ir reguliariai, profilaktiškai tikrinkitės savo sveikatą pas šeimos gydytoją. Žmonės, turintys padidėjusį arterinį kraujospūdį, patiriantys širdies ritmo sutrikimus ar sergantys cukriniu diabetu, turėtų su ypatingu dėmesiu rūpintis šių pagrindinių, lėtinių ligų kontrole. Labai dažnai būtent šių organizmo rodiklių drastiški svyravimai patys pirmiausia pasireiškia ne kuo kitu, o netikėtu galvos svaigimu. Įdėmiai įsiklausydami į savo organizmą, nenumodami rankos į perspėjančius simptomus ir laiku, be delsimo reaguodami į juos, galėsite vėl jaustis saugiai, džiaugtis tvirtu, stabiliu pagrindu po savo kojomis ir gyventi pilnavertį, aktyvų, jokių suvaržymų nevaržomą gyvenimą.
