Lucinda Riley yra vardas, kuris literatūros pasaulyje tapo sinonimu neįtikėtinoms emocinėms kelionėms, istoriniams paslapčių labirintams ir šeimos dramoms, kurios paliečia giliausias sielos kerteles. Jos knygos yra išverstos į dešimtis kalbų ir parduotos milijonais egzempliorių visame pasaulyje, o Lietuvoje ji turi itin ištikimą gerbėjų ratą. Tačiau naujam skaitytojui, stovinčiam priešais knygyno lentyną, nukrautą storais, spalvingais romanais, gali kilti natūralus pasimetimas: nuo ko pradėti? Ar griebti garsiąją seriją, ar rinktis atskirą romaną? Ši autorė pasižymi unikaliu gebėjimu apjungti praeitį ir dabartį, egzotiškas pasaulio vietas ir artimas žmogiškas problemas, todėl kiekviena jos knyga yra tarsi atskiras pasaulis. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime Lucindos Riley kūrybą ir padėsime išsirinkti geriausią starto poziciją jūsų pažinčiai su šia rašytoja.
„Septynių seserų“ fenomenas: serija, pakeitusi taisykles
Be jokios abejonės, didžiausią šlovę Lucindai Riley atnešė jos grandiozinis projektas – „Septynių seserų“ ciklas. Tai nėra tiesiog knygų serija; tai epinė saga, paremta graikų mitologija apie Plejadžių žvaigždyną. Istorija prasideda, kai šešios įvaikintos seserys susirenka savo vaikystės namuose prie Ženevos ežero po paslaptingo įtėvio, kurį jos vadina Pa Soltu, mirties. Kiekviena sesuo gauna po nuorodą – laišką, koordinates ar daiktą – vedantį į jos tikrąją kilmę.
Jei esate pasiryžę ilgam ir įtraukiančiam nuotykiui, rekomenduojama šią seriją skaityti chronologine tvarka. Kiekviena knyga fokusuojasi į vieną seserį ir jos kelionę į vis kitą pasaulio kraštą, tačiau fone vystosi bendra, visą ciklą jungianti paslaptis apie patį Pa Soltą ir dingusią septintąją seserį.
Serijos skaitymo eiliškumas
Nors autorė stengėsi rašyti taip, kad knygas būtų galima skaityti ir kaip atskirus kūrinius, maksimalų malonumą patirsite laikydamiesi šios tvarkos, nes taip geriausiai atsiskleidžia bendra siužetinė arka:
- „Septynios seserys“ (Majos istorija) – veiksmas nukelia į egzotiškąjį Rio de Žaneirą ir 1920-ųjų Paryžių. Tai puikus įvadas į visą serijos atmosferą.
- „Audrų sesuo“ (Alės istorija) – čia skaitytojai keliauja į atšiaurią, bet nuostabią Norvegiją, lydimi Edvardo Grygo muzikos garsų.
- „Šešėlio sesuo“ (Star istorija) – ramesnė, introspektyvi knyga, kurios veiksmas vyksta Anglijos kaimo vietovėse ir istoriniame Londone.
- „Perlų sesuo“ (KeKe istorija) – nuotykiai nusikelia į karštąją Australiją ir pasakoja apie aborigenų meną bei perlų žvejybą.
- „Mėnulio sesuo“ (Tigės istorija) – mistiška ir dvasinga dalis, jungianti Škotijos kalnynus ir Ispanijos čigonų bendruomenes.
- „Saulės sesuo“ (Elektros istorija) – viena dinamiškiausių knygų, pasakojanti apie garsų modelį ir jos šaknis Kenijoje bei Niujorke.
- „Dingusi sesuo“ – knyga, kurioje seserys susivienija ieškodamos paslaptingosios septintosios, Meropės. Veiksmas blaškosi po visą pasaulį – nuo Naujosios Zelandijos iki Airijos.
Atskiri romanai: puikus pasirinkimas „apšilimui“
Nors „Septynios seserys“ yra vizitinė kortelė, daugelis literatūros kritikų ir gerbėjų sutinka, kad Lucindos Riley talentas ne ką prasčiau (o kai kurių nuomone – net geriau) atsiskleidžia jos atskiruose romanuose (vadinamuosiuose stand-alone). Jei nenorite įsipareigoti aštuonių knygų serijai, pradėti nuo atskiro romano yra idealus sprendimas. Šios knygos turi aiškią pabaigą ir leidžia per vieną ar du vakarus pajusti autorės stilių.
„Orchidėjos namai“ – klasikinė Riley
Daugelis skaitytojų savo pažintį pradėjo būtent nuo „Orchidėjos namų“. Tai knyga, kuri savyje talpina visus geriausius autorės kūrybos bruožus: seną dvarą, aristokratų šeimos paslaptis, Antrojo pasaulinio karo traumą ir egzotišką Tailando gamtą. Istorija rutuliojasi per kelias kartas, o skaitytojas pamažu dėlioja dėlionę, kuri atskleidžia, kaip praeities sprendimai lemia dabarties herojų likimus. Tai emociškai stiprus kūrinys, kuris dažnai rekomenduojamas kaip pati geriausia pirmoji knyga pradedantiesiems.
„Vidurnakčio rožė“ – Indijos magija
Jei jus traukia Rytų kultūra, maharadžų rūmai ir nepaprasta prabanga, persipynusi su skurdu bei socialinėmis normomis, „Vidurnakčio rožė“ bus nepakeičiama. Knyga pasakoja apie Anahiją, kuri iš Indijos atvyksta į Angliją Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Tai pasakojimas apie neįmanomą meilę, praradimą ir šimtmetį trunkančią paslaptį, kurią bando įminti šių dienų aktorė Rebeka. Lucinda Riley čia meistriškai atkuria 1911-ųjų Indijos atmosferą, leisdama skaitytojui užuosti prieskonius ir pamatyti spalvas.
Kiti verti dėmesio atskiri kūriniai
Autorės bibliografijoje gausu ir kitų perliukų. Pavyzdžiui, „Drugelių kambarys“ yra jautrus pasakojimas apie senąjį Posidonijos dvarą ir jo savininkę Pouzę, kuriai tenka susidurti su praeities šešėliais. Tuo tarpu „Italė mergaitė“ (dar žinoma kaip „Rozana“) nukelia į operos pasaulį ir neapolietiškas aistras. Kiekvienas šių romanų yra savarankiškas, todėl galite rinktis pagal tai, kuri vieta ar tema jums atrodo artimiausia.
Autorės braižas: kodėl šios knygos tokios populiarios?
Suprasti, kodėl Lucinda Riley taip pavergė skaitytojų širdis, nėra sunku, vos perskaičius pirmuosius skyrius. Jos sėkmės formulė susideda iš kelių esminių ingredientų, kurie kartojasi beveik visuose kūriniuose, tačiau kaskart pateikiami naujai ir intriguojančiai.
- Dviguba laiko linija: Tai bene ryškiausias autorės bruožas. Veiksmas dažniausiai vyksta dabartyje, kur herojė bando išspręsti asmeninę krizę, ir praeityje (prieš 50–100 metų), kur slypi tos krizės šaknys. Riley meistriškai peršoka tarp laikmečių, išlaikydama įtampą abiejose linijose.
- Kruopštūs istoriniai tyrimai: Rašytoja garsėjo tuo, kad pati keliaudavo į vietas, apie kurias rašydavo. Jei knygoje aprašomas Rio de Žaneiras ar Australijos dykumos, galite būti tikri, kad autorė ten lankėsi, bendravo su vietiniais ir rinko istorinę medžiagą. Tai suteikia tekstams autentiškumo.
- Stiprios moterų istorijos: Nors knygose netrūksta romantikos, pagrindinė ašis dažniausiai yra moters stiprybė, jos gebėjimas išgyventi karus, netektis, socialinę atskirtį ir vėl atsistoti ant kojų.
- Paslaptis kaip variklis: Riley knygos nėra tipiniai meilės romanai. Juose visada yra detektyvinis elementas – dingęs giminaitis, paslėptas laiškas, nežinoma kilmė. Tai verčia versti puslapį po puslapio.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Naujiems skaitytojams dažnai kyla specifinių klausimų dėl knygų tvarkos ir turinio. Štai atsakymai į pačius populiariausius klausimus:
Ar būtina skaityti „Septynias seseris“ iš eilės?
Griežtos būtinybės nėra, nes kiekviena knyga turi savo uždarą istoriją (pradžią, vidurį ir pabaigą) apie konkrečią seserį. Tačiau, fone vystosi bendra paslaptis apie jų įtėvį Pa Soltą. Skaitant ne eilės tvarka, galite netyčia sužinoti tam tikrus „spoilerius“ apie bendrąjį siužetą, todėl rekomenduojama laikytis numeracijos nuo 1 iki 8.
Kuri knyga geriausia pradedantiesiems?
Jei bijote ilgos serijos, pradėkite nuo „Orchidėjos namų“ arba „Levandų sodo“. Tai puikūs, išbaigti kūriniai, kurie leis suprasti, ar jums patinka autorės stilius. Jei norite nerti į seriją, pradėkite nuo pirmosios dalies – „Septynios seserys“.
Ar serija „Septynios seserys“ yra baigta?
Taip. Nors Lucinda Riley mirė 2021 metais nespėjusi pabaigti paskutinės dalies, ji paliko išsamius užrašus ir gaires. Jos sūnus Harry Whittaker, taip pat rašytojas, išpildė mamos norą ir pabaigė aštuntąją, finalinę knygą, kuri atsako į visus skaitytojų klausimus.
Ar knygose yra daug istorinių faktų?
Taip, Lucinda Riley garsėjo savo istoriniu tikslumu. Nors pagrindiniai veikėjai dažnai yra išgalvoti, jie veikia realiuose istoriniuose kontekstuose (pavyzdžiui, statant Kristaus Atpirkėjo statulą Rio de Žaneire arba Antrojo pasaulinio karo metu). Knygose dažnai sutinkamos ir realios istorinės asmenybės.
Lucindos Riley palikimas ir sūnaus indėlis į finalą
Kalbant apie Lucindos Riley kūrybą, negalima nepaminėti jautrios ir unikalios jos karjeros pabaigos istorijos. Pasauliui sužinojus apie rašytojos mirtį nuo vėžio, milijonai gerbėjų liko ne tik gedintys mylimos autorės, bet ir nežinioje dėl didžiosios „Septynių seserų“ paslapties. Ar Pa Solto mįslė liks neįminta? Tačiau Lucinda, žinodama savo diagnozę, pasirūpino savo skaitytojais.
Paskutinė serijos knyga – „Atlasas: Pa Solto istorija“ – yra unikalus motinos ir sūnaus bendradarbiavimo vaisius. Haris Whittakeris, remdamasis motinos paliktais 30 puslapių scenarijaus ir daugybe garso įrašų, dialogų fragmentų bei pastabų, sugebėjo užbaigti šią monumentalią sagą. Skaitytojai ir kritikai vienbalsiai sutaria, kad Hariui pavyko neįtikėtinai tiksliai atkurti motinos balsą ir stilių. Ši knyga ne tik sujungia visas gijas į vieną visumą, bet ir tampa simboliniu paminklu pačiai Lucindai Riley, įrodančiu, kad gera istorija yra nemirtinga ir gali peržengti net mirties slenkstį. Todėl pradėdami skaityti Riley knygas, jūs ne tik renkatės lengvą romaną vakarui, bet ir tampate dalimi didelės, tarptautinės bendruomenės, kuri vertina istoriją, šeimos ryšius ir tikėjimą, kad meilė yra galingiausia jėga pasaulyje.
