Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje kiekvienas iš mūsų savo išmaniajame telefone turi įrankius, leidžiančius vos vieno mygtuko paspaudimu įrašyti bet kokį pokalbį. Praktikoje pasitaiko daugybė situacijų, kai toks įrašas atrodo kaip vienintelis išsigelbėjimas: galbūt rangovas žodžiu pažadėjo atlikti darbus už tam tikrą kainą ir vėliau savo pažadų išsižadėjo, galbūt asmuo telefonu grasina susidoroti, o gal tiesiog norite užfiksuoti svarbų verslo susitarimą, kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Nors techninė galimybė egzistuoja, teisinė šio veiksmo pusė yra kur kas sudėtingesnė. Netinkamai, be aiškaus teisinio pagrindo ar pažeidžiant asmens privatumo taisykles padarytas garso įrašas gali ne tik tapti beverčiu teisme, bet ir atsisukti prieš patį įrašytoją, užtraukdamas jam civilinę ar net baudžiamąją atsakomybę. Norint apsaugoti savo interesus ir nepažeisti įstatymų, būtina tiksliai žinoti, kokios taisyklės galioja telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimui ir kaip elgtis skirtingose gyvenimiškose situacijose.
Bendrosios pokalbių fiksavimo taisyklės ir asmeninis naudojimas
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Civilinį kodeksą, žmogaus privatus gyvenimas, įskaitant jo susižinojimą telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis, yra neliečiamas. Pagrindinė taisyklė, kurią nuolat akcentuoja teisės ekspertai, yra ta, kad be asmens sutikimo jo pokalbių klausytis ar juos įrašinėti yra draudžiama. Tačiau šis griežtas draudimas turi tam tikrų niuansų ir išimčių, priklausomai nuo to, ar įrašą daro pats pokalbio dalyvis, ar pašalinis trečiasis asmuo, ir koks yra to padaryto įrašo tikslas.
Jeigu jūs pats esate pokalbio dalyvis, teisėkūra ir teismų praktika į tai žiūri šiek tiek lanksčiau nei į situacijas, kai pokalbį slapta įrašinėja visiškai pašalinis žmogus. Fizinis asmuo, darydamas savo paties pokalbio įrašą išimtinai asmeniniams tikslams (pavyzdžiui, norėdamas atsiminti sudėtingą informaciją, padiktuotus adresus, detales, ar tiesiog pasižymėti svarbius faktus sau), dažniausiai nepažeidžia griežtų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Tokiais atvejais asmeniniam naudojimui taikoma vadinamoji buitinė, arba namų ūkio, išimtis. Visgi, būtina prisiminti auksinę taisyklę: net ir turint įrašą savo asmeniniam naudojimui, griežtai draudžiama jį viešinti, platinti socialiniuose tinkluose, persiųsti kitiems žmonėms, duoti išklausyti tretiesiems asmenims ar kitaip naudoti ne asmeniniais tikslais be antrosios pusės aiškaus sutikimo. Toks paviešinimas iškart taptų grubiu teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos pažeidimu, už kurį numatyta teisinė atsakomybė.
Verslo subjektų ir institucijų pareigos įrašinėjant skambučius
Visiškai kitokia, kur kas griežtesnė situacija susidaro, kai telefono pokalbius įrašo juridiniai asmenys: komercinės įmonės, valstybės įstaigos, klientų aptarnavimo centrai ar skambučių biurai. Šioje sferoje besąlygiškai veikia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Įmonė negali tiesiog nuspręsti įrašinėti pokalbius be jokio svarios priežasties ar teisinio pagrindo. Teisėtas pagrindas dažniausiai būna įmonės interesas užtikrinti aptarnavimo kokybę, apsaugoti įmonės bei kliento interesus galimų ginčų atveju, arba poreikis sudaryti bei vykdyti žodinę sutartį.
Tam, kad verslo subjektas nepažeistų įstatymų, jis privalo atlikti kelis būtinus formalius žingsnius. Pirmiausia, įmonė privalo turėti vidines duomenų tvarkymo taisykles ir nustatytą griežtą įrašų saugojimo terminą. Telekomunikaciniai įrašai jokiu būdu negali būti saugomi amžinai – jie turi būti negrįžtamai ištrinami, kai tik nebelieka tikslo, dėl kurio jie buvo padaryti (pavyzdžiui, po kelių mėnesių, nebent per tą laiką iškyla teisinis ginčas, reikalaujantis įrodymų išsaugojimo).
Tinkamas informavimas apie atliekamą fiksavimą
Pats svarbiausias reikalavimas verslui ir organizacijoms yra skaidrus, aiškus ir išankstinis kliento informavimas. Prieš prasidedant pačiam pokalbiui su konsultantu, skambinantis arba atsiliepiantis asmuo privalo išgirsti iš anksto įrašytą perspėjimą. Šiame garso pranešime privalo atsispindėti bent jau minimali būtina informacija: kas tiksliai įrašo pokalbį (aiškus įmonės ar institucijos pavadinimas) ir kokiu konkrečiu tikslu jis yra įrašomas (pavyzdžiui, paslaugų kokybės užtikrinimo ar sutarčių sudarymo tikslais). Jeigu klientas, išklausęs šį pranešimą, nenutraukia ryšio ir tęsia pokalbį, teisiškai yra laikoma, kad jis išreiškė vadinamąjį konkliudentinį (numanomą, iš veiksmų išplaukiantį) sutikimą tokiam jo asmens duomenų tvarkymui. Jeigu asmuo griežtai nesutinka būti įrašinėjamas, įmonė privalo jam suteikti alternatyvą gauti paslaugas ar informaciją – pavyzdžiui, pasiūlyti atvykti į fizinį klientų aptarnavimo padalinį arba tęsti bendravimą elektroniniu paštu.
Slaptas pokalbių įrašymas: kada išimtys pateisina priemones?
Daugiausia klausimų, teisinių ginčų ir dvejonių kyla dėl slapto telefono pokalbių įrašymo, kai kita pusė apie tai nėra informuojama ir nėra davusi jokio sutikimo. Bendra taisyklė sako, kad slaptas pokalbio fiksavimas yra neteisėtas, o asmuo, kurio teisė į privatumą tokiu būdu buvo pažeista, gali kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau gyvenimiškose, o ypač kriminalinėse situacijose, teisė nėra akla. Egzistuoja svarių ir teismų praktikoje pripažįstamų išimčių, kuomet viešasis interesas, visuomenės saugumas arba būtinybė ginti savo esmines pažeistas teises akivaizdžiai nusveria kito asmens privatumą.
Teisininkai išskiria kelias pagrindines situacijas, kai slaptas telefono pokalbio įrašymas, atliekamas paties pokalbio dalyvio, gali būti laikomas teisėtu ir teisiškai pateisinamu:
- Kriminalinės veikos ir nusikaltimų fiksavimas: Jeigu iš jūsų yra prievartaujamas turtas, atvirai reikalaujama duoti kyšį, jums tiesiogiai grasinama susidorojimu, fiziniu smurtu ar kitaip kėsinamasi į jūsų gyvybę ir sveikatą, asmens privatumo apsauga nusikaltėliui nebegalioja. Tokiose kritinėse situacijose slaptas įrašas tampa svarbiausiu nusikaltimo įrodymu ir yra atliekamas siekiant apginti gyvybiškai svarbius teisėtus interesus.
- Teisminių ginčų įrodymai civilinėje teisėje: Jei kita šalis akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja pasitikėjimu (pavyzdžiui, piktybiškai atsisako grąžinti didelę piniginę skolą ir atvirai telefonu teigia, kad niekada jos neatiduos, nes nėra rašytinės sutarties), įrašas gali būti daromas išimtinai tam, kad jį būtų galima pateikti teismui kaip įrodymą civilinėje byloje ginant savo pažeistas teises.
- Būtinasis reikalingumas ar būtinoji gintis: Tai ekstremalios situacijos, kai kyla tiesioginis ir realus pavojus sveikatai, gyvybei ar didelės vertės turtui, ir nėra jokio kito racionalesnio būdo šio pavojaus išvengti, išskyrus pokalbio fiksavimą tam, kad būtų galima iškviesti pagalbą ar vėliau įrodyti užpuolimo faktą.
Garso įrašų vertinimas teismo procese
Tai, kad jūs sėkmingai padarėte pokalbio įrašą, netgi visiškai pagrįstai gindami savo pažeistas teises, dar anaiptol nereiškia, kad teismas jį automatiškai pripažins nenuginčijamu įrodymu ir juo vadovausis priimdamas sprendimą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) aiškiai numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o kiekvienas pateiktas garso įrašas yra atidžiai vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visų bylos aplinkybių visumą.
Jeigu civilinėje byloje siekiate pasiremti slapta darytu įrašu, teismas visų pirma vertins proporcingumo kriterijų. Teisėjas tarsi ant svarstyklių dės dvi konstitucines vertybes: jūsų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (ir teisę ginti savo interesus) bei kitos šalies teisę į privatumą ir slaptą susižinojimą. Jei ginčas kyla dėl sąlyginai nedidelės sumos (pavyzdžiui, keliasdešimt eurų neapmokėtos sąskaitos), o įrašant buvo atskleistos itin asmeniškos, intymios ar su ginču nesusijusios kito žmogaus gyvenimo detalės, teismas gali atsisakyti prijungti tokį įrašą prie bylos, motyvuodamas tuo, kad pasirinkta priemonė buvo visiškai neproporcinga ginčo objektui. Ir priešingai – jei slaptas garso įrašas yra iš esmės vienintelis įmanomas būdas įrodyti didelio masto sukčiavimą, turto prievartavimą ar smurtą, teismas su didele tikimybe jį pripažins leistinu įrodymu.
Techniniai reikalavimai teikiamam įrodymui
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismui ar teisėsaugos institucijoms teikiamas garso įrašas privalo atitikti tam tikrus techninius ir formalius reikalavimus. Visų pirma, skaitmeninis failas negali būti sumontuotas, apkarpytas išimant jums nenaudingas dalis, ar kitaip techniškai modifikuotas. Teikiant garso įrašą bylos nagrinėjimui, paprastai reikalaujama kartu pateikti ir detalią bei tikslią jo stenogramą (rašytinį viso pokalbio tekstą), aiškiai nurodant, kas, kam ir ką pasakė tam tikrą konkrečią minutę ir sekundę. Jei kitai ginčo šaliai kyla rimtų abejonių dėl jūsų pateikto įrašo autentiškumo, teismas turi teisę paskirti fonoskopinę teismo ekspertizę. Jos metu nepriklausomi ekspertai specialia įranga tirs garso failą ir nustatys, ar įrašas nebuvo kaip nors klastojamas, iškarpytas, ir ar jame tikrai girdimi būtent nurodytų asmenų balsai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie skambučių įrašymą
Kasdienėje praktikoje žmonėms nuolat kyla labai specifinių klausimų, susijusių su rutininių situacijų fiksavimu. Žemiau pateikiame teisinius atsakymus į pačius dažniausiai užduodamus klausimus šia aktualia tema.
- Ar galiu slapta įrašyti pokalbį su savo darbdaviu, jei darbe patiriu psichologinį smurtą (mobingą)?
Darbo ginčuose slaptas vadovo ar darbdavio įrašinėjimas yra vertinamas labai atidžiai. Jei darbdavys naudoja atvirą psichologinį smurtą, žemina, atvirai grasina atleidimu be jokio teisinio pagrindo ar kitaip grubiai pažeidžia jūsų teises, teismas arba Darbo ginčų komisija tokį slapta padarytą įrašą dažniausiai pripažįsta leistinu įrodymu. Taip yra todėl, kad darbuotojas darbo santykiuose teisiškai laikomas silpnesniaja šalimi, kuri šiuo atveju gina savo esmines teises. Tačiau įrašinėti visų kasdienių pasitarimų ir pokalbių profilaktiškai tikrai negalima – tai pažeistų ne tik kitų kolegų privatumą, bet ir galimai atskleistų įmonės komercines paslaptis, už ką gresia didžiulė atsakomybė.
- Ar legalu naudoti specialias išmaniojo telefono programėles, skirtas automatiniam skambučio įrašymui?
Pačių programėlių (aplikacijų) įdiegimas į įrenginį ir turėjimas tikrai nėra nelegalus veiksnys. Visgi, teisine prasme svarbu ne pati technologija, o tai, kaip jūs ją naudojate. Nors techniškai jūsų išmanusis telefonas per programėlę gali automatiškai įrašinėti visus gaunamus ir išeinamus skambučius, jūs asmeniškai atsakote už šių duomenų rinkimą. Todėl privalote užtikrinti, kad šie įrašai nebūtų platinami pažeidžiant asmenų privatumą. Reikia pastebėti, kad „Android“ ir „iOS“ operacinių sistemų kūrėjai pastaraisiais metais smarkiai sugriežtino šių trečiųjų šalių programėlių veikimą būtent dėl globalių privatumo standartų – neretai programėlė veikimo metu siunčia trumpus garsinius signalus, leidžiančius pašnekovui suprasti, kad pokalbis yra fiksuojamas.
- Ką turėčiau daryti, jei paskambinus į įmonę išgirstu automatinį pranešimą apie įrašymą, tačiau aš tam kategoriškai nesutinku?
Pagal BDAR, jūs turite visišką teisę nesutikti su jūsų asmens duomenų, įskaitant balsą, tvarkymu. Tokiu atveju turite vienintelę išeitį – nedelsiant padėti ragelį ir nutraukti telefono pokalbį dar prieš prasidedant bendravimui su konsultantu. Kaip alternatyvą gauti norimą informaciją, galite kreiptis į tą pačią įmonę kitais kanalais: pavyzdžiui, nuvykti į fizinį klientų aptarnavimo padalinį, kur gyvi pokalbiai nėra fiksuojami, arba pateikti savo oficialią užklausą raštu (elektroniniu paštu ar registruotu laišku). Įmonė negali atsisakyti jums suteikti paslaugos vien dėl to, kad jūs nesutinkate būti įrašinėjamas, ji privalo suteikti kitus komunikacijos būdus.
- Ar turiu teisę paviešinti apgaviko pokalbio įrašą internete (pavyzdžiui, „Facebook“ grupėje), norėdamas įspėti kitus žmones?
Griežtai ne. Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro nukentėję asmenys. Net jeigu jus išties apgavo, išviliojo pinigus ir jūs turite neginčijamą tai patvirtinantį garso įrašą, jo savavališkas įkėlimas į socialinius tinklus, forumus ar naujienų portalus yra neteisėtas. Teisės požiūriu, tai yra neteisėtas savavališkas teisingumo vykdymas, pažeidžiantis asmens atvaizdo (balso), privatumo ir asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymus. Turimą įrašą, kaip įrodymą, galite pateikti išskirtinai tik teisėsaugos institucijoms (policijai, prokuratūrai) arba teismui. Jei vedini emocijų paviešinsite įrašą internete, rizikuojate patys gauti solidų priešpriešinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei garbės ir orumo pažeminimo.
Teisiniai instrumentai kovojant su neteisėtu jūsų pokalbių fiksavimu ir naudojimu
Praktikoje neretai pasitaiko labai nemalonių situacijų, kai jūs tampate ne tuo asmeniu, kuris gina savo teises darydamas įrašą, o auka, kurios pokalbis buvo įrašytas neteisėtai, saugomas be jokio pagrindo ar net paviešintas tretiesiems asmenims be išankstinio sutikimo. Labai svarbu žinoti ir suprasti, kad įstatymai numato gana platų ir efektyvų arsenalą teisinių priemonių, skirtų apginti pažeistą teisę į privatumą bei nubausti pažeidėją. Tinkamų veiksmų algoritmas priklauso nuo to, kas (fizinis ar juridinis asmuo) ir kokiu tikslu atliko šiuos neteisėtus privatumo pažeidimus.
Jeigu sužinojote ar pagrįstai įtariate, kad jūsų skambučius neteisėtai fiksavo komercinis juridinis asmuo (įmonė), kuris jūsų prieš tai tinkamai neinformavo ir negavo net numanomo sutikimo, pirmasis žingsnis yra raštiškas reikalavimas. Jūs turite pateikti oficialų raštą įmonei, reikalaujant susipažinti su tvarkomais duomenimis ir nedelsiant ištrinti visus sukauptus asmens duomenis, įskaitant balso įrašus (įgyvendinti teisę „būti pamirštam“). Jei įmonė šio teisėto reikalavimo nevykdo, vilkina procesą arba jį ignoruoja, turite teisę teikti oficialų ir argumentuotą skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI). Už BDAR reikalavimų pažeidimus įmonėms gali grėsti itin griežtos, tūkstantinės ar net milijoninės baudos, kurios skaičiuojamos nuo įmonės metinės pasaulinės apyvartos, todėl priežiūros institucijų įsikišimas verslo sektoriuje paprastai būna nepaprastai efektyvus ir atgrasantis.
Tuo atveju, kai jūsų asmeninį, privatų pokalbį neteisėtai įrašė, o ypač – jei jį piktavališkai išplatino fizinis asmuo, situacija yra sprendžiama remiantis Civiliniu bei Baudžiamuoju kodeksais. Pirmiausia, privatumo pažeidimą patyręs nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su civiliniu ieškiniu, prašydamas ne tik įpareigoti pažeidėją nutraukti neteisėtus veiksmus (pavyzdžiui, nedelsiant pašalinti garso įrašą iš viešosios erdvės ar interneto platformų), bet ir atlyginti dėl šių veiksmų patirtą neturtinę (moralinę) žalą. Priteisiamos neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeidimo trukmės, atskleistos informacijos jautrumo ir to, kiek žmonių ją realiai išklausė. Be to, reikia nepamiršti, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą bei jos atskleidimą. Jeigu asmuo naudojo specialią techniką (sumontavo „blakę“), įsilaužė į jūsų telekomunikacijų įrenginius ar sistemingai slapta fiksavo privatų gyvenimą persekiojimo tikslais, dėl tokių ciniškų veiksmų verta nedelsiant kreiptis į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teisėsaugos pareigūnai turi plačius įgaliojimus konfiskuoti įrašymo įrenginius, kompiuterius, iš kurių buvo platinama informacija, ir pritaikyti kaltininkui baudžiamąsias sankcijas, kurios, priklausomai nuo veikos pavojingumo, gali apimti pinigines baudas, laisvės apribojimą ar net laisvės atėmimą.
