Haruki Murakami yra vienas iš tų retų rašytojų, kurio vardas tapo ne tik literatūriniu prekės ženklu, bet ir atskiru žanru. Jo kūryba balansuoja ant plonos ribos tarp banalios kasdienybės ir visiškos siurrealistinės fantazijos, kurioje katinai kalba, danguje pasirodo du mėnuliai, o džiazo plokštelės groja fone, kol veikėjai verda makaronus ir sprendžia egzistencines krizes. Naujam skaitytojui, stovinčiam priešais ilgą šio japonų autoriaus bibliografiją, gali būti sunku nuspręsti, kurį tomą atsiversti pirmąjį. Ar pradėti nuo storiausių epų, ar nuo intymių apysakų? Neteisingas pasirinkimas gali atbaidyti, tačiau pataikius į dešimtuką, Murakami dažnai tampa viso gyvenimo literatūrine meile. Šiame gide detaliai aptarsime, kaip prisijaukinti šį autorių ir kokią knygą pasirinkti, priklausomai nuo jūsų skaitymo pomėgių.
Ar esate pasiruošę magijai, ar norite likti realybėje?
Prieš pasirenkant konkrečią knygą, svarbu suprasti, kad Murakamio kūrybą galima grubiai suskirstyti į dvi kategorijas: realistinę ir magiškojo realizmo. Nors autorius labiausiai garsėja pastarąja, paradoksalu, kad didžiausio populiarumo Vakaruose jis sulaukė parašęs visiškai realistinį kūrinį. Jūsų pirmasis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo to, kiek esate tolerantiški keistenybėms, sapnų logikai ir nepaaiškinamiems reiškiniams.
Jei esate skaitytojas, kuriam reikia aiškaus siužeto, logiškų paaiškinimų ir pabaigos, kuri atsako į visus klausimus, magiškieji jo kūriniai iš pradžių gali pasirodyti pernelyg chaotiški. Tokiu atveju, startas nuo realistinių romanų yra saugiausias kelias.
Norvegų giria: geriausia pradžia romantikams ir realistams
Tai knyga, pavertusi H. Murakamį superžvaigžde Japonijoje ir vėliau visame pasaulyje. „Norvegų giria“ (angl. Norwegian Wood) yra nostalgiškas, melancholiškas pasakojimas apie praradimą, savižudybę, meilę ir brendimą 7-ojo dešimtmečio pabaigos Tokijuje. Čia nerasite kalbančių gyvūnų ar paralelinių pasaulių.
Tai puikus atspirties taškas, nes:
- Knyga supažindina su unikaliu, ramiu ir įtraukiančiu autoriaus rašymo stiliumi be sudėtingų metaforų.
- Pagrindinis veikėjas Toru Vatanabė yra klasikinis „murakamiškas“ herojus – vienišas, mėgstantis muziką, stebintis pasaulį iš šono.
- Emocinis krūvis čia yra itin stiprus ir suprantamas kiekvienam, patyrusiam pirmąją meilę ar netektį.
Jei perskaitę šią knygą pajusite, kad jums patinka autoriaus tonas, bet norėtųsi kažko šiek tiek keistesnio, galėsite drąsiai žengti į kitą lygį.
Panėrimas į sapnų pasaulį: Murakamio aukso fondas
Dauguma ištikimų gerbėjų pasakys, kad tikrasis Murakami atsiskleidžia tada, kai realybė pradeda trūkinėti. Jei nebijote siurrealizmo ir esate pasirengę priimti knygą ne kaip loginį galvosūkį, o kaip sapną, rinkitės vieną iš žemiau aprašytų kūrinių. Tai yra knygos, kurios geriausiai reprezentuoja autoriaus vaizduotę.
Kafka pakrantėje: geriausias balansas
Jeigu reikėtų išrinkti vieną knygą, kuri geriausiai apibendrina visą autoriaus kūrybą, tai neabejotinai būtų „Kafka pakrantėje“. Tai ideali knyga pradėti pažintį su magiškuoju realizmu. Knygoje pinamos dvi siužetinės linijos: penkiolikmečio pabėgėlio Kafkos Tamuros ir seno, su katėmis kalbančio vyro, vardu Nakata.
Kodėl verta pradėti nuo šios knygos:
- Nuotykis ir paslaptis: Siužetas įtraukia nuo pirmųjų puslapių ir nepaleidžia iki pabaigos.
- Metafiziniai elementai: Čia lyja žuvimis, atgyja „Johnnie Walker“ viskio etiketės veikėjas, o miškai tampa vartais į kitus pasaulius.
- Gylis: Knyga nagrinėja likimo, edipo komplekso ir atminties temas, tačiau tai daro lengvu, skaitomu stiliumi.
Prisukamo paukščio kronikos: ieškantiems gylio
Daugelio kritikų nuomone, „Prisukamo paukščio kronikos“ yra autoriaus magnum opus (nors vėliau šį titulą bandė paveržti kiti kūriniai). Istorija prasideda labai paprastai – vyras ieško dingusio katino, vėliau – dingusios žmonos. Tačiau šios paieškos nuveda jį į metafizinį šulinį, karo istoriją Mandžiūrijoje ir pasąmonės labirintus.
Ši knyga tinka tiems, kurie:
- Mėgsta lėtesnį, klampesnį skaitymą.
- Domisi istorija ir jos poveikiu dabarčiai (knygoje daug dėmesio skiriama Japonijos karo nusikaltimams).
- Nori pajusti tikrąją, tamsesnę ir šiek tiek šiurpią Murakamio atmosferą.
Ambicingiems skaitytojams: didelės apimties iššūkiai
Jei mėgstate storus romanus ir norite visiškai pasinerti į autoriaus sukurtą visatą kelioms savaitėms, Murakami turi ką pasiūlyti. Tačiau šios knygos reikalauja kantrybės.
1Q84: distopinė meilės istorija
Trilogija „1Q84“ yra didžiulės apimties kūrinys, kuriame autorius žaidžia su George’o Orwell’o „1984“ idėjomis. Veiksmas vyksta alternatyvioje 1984-ųjų metų realybėje (kurioje danguje kybo du mėnuliai). Tai istorija apie samdomą žudikę Aomame ir rašytoją Tengo.
Nors tai įspūdingas kūrinys, pradedantiesiems jis gali būti kiek per sunkus dėl savo apimties ir pasikartojančių motyvų. Tačiau, jei jus domina religinių kultų temos ir lėtai besivystantys, bet epiniai siužetai, tai gali būti jūsų knyga.
Nužudyti komandorą
Vienas vėlesnių autoriaus kūrinių, „Nužudyti komandorą“, yra duoklė „Didžiajam Getsbiui“ su vaiduokliškais elementais. Tapytojas apsigyvena nuošaliame name kalnuose ir atranda paslaptingą paveikslą. Tai knyga apie meną, kūrybą ir idėjas, kurios įgauna fizinį pavidalą. Rekomenduojama tiems, kurie jau yra perskaitę bent vieną Murakamio knygą, nes čia autorius labai lėtai augina įtampą.
Trumpesnės formos ir detektyvai
Ne visi turi laiko 800 puslapių romanams. Murakami yra puikus novelistas, o jo ankstyvoji kūryba pasižymi detektyviniais elementais.
„Avies medžioklė“ – tai puikus hibridas tarp noir detektyvo ir siurrealizmo. Tai viena iš anksčiausių jo knygų, kuri yra dinamiškesnė ir konkretesnė nei vėlesni kūriniai. Jei norite kažko keisto, bet ne per daug ilgo – tai idealus pasirinkimas.
„Vyrai be moterų“ – novelių rinkinys. Tai puikus būdas „paragauti“ autoriaus stiliaus mažomis dozėmis. Kiekviena istorija nagrinėja vyrų vienatvę po moterų išėjimo, tačiau tai daroma su būdingu japonišku santūrumu ir subtilumu.
Ką rasite beveik kiekvienoje knygoje?
Skaitant Murakami, greitai pastebėsite pasikartojančius elementus, kurie sudaro jo unikalų „parašą“. Žinojimas, ko tikėtis, padeda geriau suprasti jo pasaulį:
- Muzika: Autorius yra melomanas (kadaise turėjo džiazo barą), todėl jo knygose nuolat minimi konkretūs džiazo kūriniai, klasikinė muzika ar roko grupės. Muzika čia veikia kaip fonas ir kaip veikėjų emocinės būsenos atspindys.
- Kulinarija: Veikėjai dažnai ir detaliai gamina paprastą maistą. Šie aprašymai suteikia tekstui jaukumo ir įžemina skaitytoją tarp keistų įvykių.
- Katinai: Katinai Murakamio pasaulyje yra tarpininkai tarp pasaulių, stebėtojai arba tiesiog dingę objektai, kurių paieška išjudina siužetą.
- Šuliniai: Tai dažna metafora, reiškianti pasinėrimą į pasąmonę, atsiskyrimą nuo pasaulio ir vidinę transformaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar knygų vertimas į lietuvių kalbą yra kokybiškas?
Taip, dauguma H. Murakamio knygų į lietuvių kalbą yra išverstos tiesiai iš japonų kalbos (ne per anglų kalbą, kas pasitaikydavo anksčiau su kitais autoriais). Tai leidžia išlaikyti autentišką stilių, niuansus ir specifinę japonišką atmosferą.
Ar reikia skaityti knygas chronologine tvarka?
Nebūtinai. Dauguma Murakamio romanų yra savarankiški kūriniai. Išimtis yra vadinamoji „Žiurkės trilogija“ (kuriai priklauso „Avies medžioklė“), tačiau net ir šią knygą galima skaityti kaip atskirą kūrinį. Geriausia rinktis knygą pagal aprašymą ir tematiką, kuri jus domina.
Kuo skiriasi Murakami nuo kitų japonų rašytojų?
Murakami dažnai kritikuojamas tradicinių japonų literatūros atstovų dėl per didelio „vakarietiškumo“. Jo veikėjai valgo sumuštinius, klausosi vakarietiškos muzikos ir elgiasi labiau kaip individualistai, o ne tradicinės bendruomeninės japonų visuomenės nariai. Tai daro jo knygas labai lengvai suprantamas Vakarų skaitytojams.
Ar yra gerų filmų pagal šias knygas?
Yra keletas ekranizacijų. Žymiausia – „Norvegų giria“ (rež. Tran Anh Hung) ir visai neseniai didelio pripažinimo sulaukęs filmas „Drive My Car“ (pagal novelę iš rinkinio „Vyrai be moterų“). Tačiau daugelis gerbėjų sutinka, kad Murakamio magija geriausiai veikia vaizduotėje, o ne ekrane.
Literatūrinės kelionės nusiteikimas
Svarbiausia, pradedant skaityti Haruki Murakami, yra atsisakyti poreikio viską racionalizuoti. Jo knygos veikia ne intelekto, o pasąmonės lygmenyje. Jos skirtos ne tam, kad pateiktų atsakymus, o tam, kad sukeltų būseną – tą keistą, melancholišką, bet kartu ir guodžiantį jausmą, kai esi vienas lietingą vakarą. Nesvarbu, ar pasirinksite „Norvegų girią“ dėl jos realizmo, ar „Kafką pakrantėje“ dėl jos magijos, greičiausiai atrasite, kad Murakami rašo ne apie keistus reiškinius, o apie pačią žmonijos vienatvę ir būdus su ja susigyventi.
