Įmonė gali dirbti pelningai, turėti užsakymų ir augantį klientų skaičių, tačiau vis tiek susidurti su pinigų trūkumu. Iš pirmo žvilgsnio tokia padėtis atrodo prieštaringa. Jei pardavimų pakanka, kodėl sąskaitoje neužtenka lėšų atlyginimams, žaliavoms ar mokesčiams? Dažniausiai atsakymas slypi ne verslo pelningume, o laiko skirtume tarp patiriamų išlaidų ir gaunamų pajamų.
Pelnas ir pinigai sąskaitoje – ne tas pats
Pelnas parodo, ar įmonės pajamos viršija sąnaudas per tam tikrą laikotarpį. Tačiau jis neatskleidžia, kurią konkrečią dieną pinigai pasieks įmonės sąskaitą. Verslas gali išrašyti sąskaitą klientui šiandien, o apmokėjimo sulaukti tik po 30 ar 60 dienų. Tuo metu darbuotojų atlyginimus, nuomą, mokesčius ir tiekėjų sąskaitas gali tekti apmokėti gerokai anksčiau.
Pavyzdžiui, įmonė gauna didelį užsakymą, kuriam įvykdyti turi įsigyti daugiau medžiagų. Užsakovas atsiskaitys tik priėmęs pagamintą produkciją, tačiau tiekėjas prašo sumokėti iš anksto. Užsakymas yra pelningas, bet jam įgyvendinti trūksta laikinai prieinamų pinigų. Atsisakius tokio projekto būtų prarastos pajamos, o priėmus jį nepasirengus gali sutrikti kasdieniai mokėjimai.
Kur dažniausiai užstringa pinigų judėjimas?
Apyvartinių lėšų poreikis ypač išauga sparčiai augant pardavimams. Didesnė apyvarta paprastai reiškia, kad reikia daugiau atsargų, darbuotojų darbo valandų, transporto ar kitų išteklių. Išlaidos padidėja iš karto, o papildomos pajamos gaunamos tik vėliau.
Pinigų judėjimą gali sulėtinti ir sezoninis verslo pobūdis. Prekybininkui prekes svarbiausiam metų laikotarpiui tenka užsakyti prieš kelis mėnesius. Statybos įmonei gali reikėti finansuoti darbus iki užsakovo patvirtinimo. Žemės ūkio veikloje didelė dalis išlaidų patiriama prieš gaunant pajamas už derlių.
Problema atsiranda ir tada, kai klientai pradeda vėluoti. Net keli laiku neapmokėti didesni užsakymai gali paveikti įmonės gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus. Todėl svarbu stebėti ne vien pardavimo rezultatus, bet ir tai, kaip greitai išrašytos sąskaitos virsta realiais pinigais.
Ką galima padaryti dar prieš skolinantis?
Pirmas žingsnis – reguliariai rengti pinigų srautų prognozę. Joje turėtų būti matomos numatomos įplaukos, atlyginimai, mokesčiai, tiekėjų sąskaitos ir kiti mokėjimai. Net paprasta kelių mėnesių lentelė gali iš anksto parodyti laikotarpį, kai sąskaitos likutis taps per mažas.
Taip pat verta peržiūrėti atsiskaitymo sąlygas. Su klientais galima tartis dėl avanso, dalinių mokėjimų ar trumpesnio termino, o su tiekėjais – dėl ilgesnio atidėjimo. Naudinga įvertinti ir atsargas: sandėlyje ilgai laikomos prekės yra pinigai, kurie dar nedalyvauja kasdienėje įmonės veikloje.
Vis dėlto ne visus laiko skirtumus galima panaikinti derybomis. Kartais papildomų lėšų reikia tam, kad verslas galėtų priimti didesnį užsakymą, pasiruošti sezonui ar išlaikyti įprastą veiklos tempą, kol klientai atsiskaitys.
Kada gali praversti kredito linija?
Kredito linija skiriasi nuo įprastos paskolos tuo, kad verslui suteikiama galimybė naudotis sutartu limitu pagal faktinį poreikį. Ji gali būti aktuali, kai tikslus trūkstamų lėšų dydis iš anksto nėra žinomas arba pinigų reikia pasikartojančiais laikotarpiais.
Svarbiausia tokios priemonės paskirtis – ne padengti nuolatinius nuostolius, o padėti valdyti laikiną atotrūkį tarp išlaidų ir įplaukų. Jei įmonė kiekvieną mėnesį išleidžia daugiau, nei uždirba, papildomas finansavimas tik atitolins problemą. Tačiau jeigu pinigų trūkumas atsiranda dėl vėlesnio klientų atsiskaitymo ar sezoninio pasirengimo, lankstus limitas gali padėti išlaikyti veiklos tęstinumą.
Verslams, vertinantiems tokį sprendimą, KKU siūlo kredito liniją apyvartinėms lėšoms. Dėl finansavimo galima pateikti paraišką elektroniniu būdu, naudojant „Smart-ID“ arba elektroninį parašą, taip pat kreiptis konsultacijos ir aptarti individualų įmonės poreikį.
Kiek lėšų iš tikrųjų reikia?
Prašoma suma neturėtų būti nustatoma pagal principą „kuo daugiau, tuo ramiau“. Per mažas limitas neišspręs pinigų srautų trūkumo, o pernelyg didelis gali paskatinti naudoti finansavimą išlaidoms, kurios nekuria grąžos. Tikslinga apskaičiuoti didžiausią numatomą atotrūkį tarp mokėjimų ir įplaukų bei palikti pagrįstą atsargą nenumatytiems svyravimams.
Prieš priimant sprendimą reikėtų įvertinti palūkanas, sutarties mokesčius, užtikrinimo priemones ir limito naudojimo sąlygas. Svarbu suprasti, nuo kokios sumos skaičiuojamos palūkanos, kada limitas turi būti grąžintas ir kokių finansinių dokumentų bus prašoma. KKU nurodo teikianti planuojantiems skolintis nemokamas finansines konsultacijas, todėl konkrečias sąlygas verta aptarti prieš pateikiant galutinę paraišką.
Finansavimas nepakeičia pinigų srautų kontrolės
Kredito linija gali suteikti daugiau lankstumo, tačiau ji neturėtų tapti įprastu būdu nepastebėti vėluojančių klientų, perteklinių atsargų ar nepelningų užsakymų. Naudojamą limitą reikėtų reguliariai peržiūrėti ir grąžinti, kai tik gaunamos planuotos įplaukos.
Pelningam verslui kartais pritrūksta ne užsakymų ir ne galimybių, o laiko sulaukti uždirbtų pinigų. Tinkamai suplanuotos apyvartinės lėšos padeda šį laiką įveikti neatsisakant perspektyvių projektų ir nevėluojant vykdyti kasdienių įsipareigojimų. Tačiau geriausią rezultatą suteikia ne pats finansavimas, o jo derinimas su atsargiu planavimu, aiškiomis atsiskaitymo taisyklėmis ir nuolatine pinigų srautų kontrole.
