Pastaraisiais metais Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas vardas Romas Marcinkevičius, kuris garsėja kaip aktyvus visuomenininkas, gebantis plačiai ir drąsiai vertinti aktualias problemas. Jo požiūris išsiskiria tuo, kad jis siūlo ne tik kritinę analizę, bet ir konstruktyvius sprendimus, skirtus ilgalaikėms socialinėms permainoms. Šis straipsnis aptaria naują jo požiūrį į visuomenės iššūkius, atskleidžia svarbiausias idėjas bei galimą jų poveikį ateities kartoms.
Romo Marcinkevičiaus matomas visuomenės pokyčių ritmas
Marcinkevičius pabrėžia, jog visuomenė keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, o šiuos pokyčius lemia ne vien technologijos ar politiniai procesai. Pasak jo, tikroji įtampa slypi žmonių gebėjime adaptuotis – ar sugebame keisti mąstymą taip greitai, kaip keičiasi pasaulis? Jis dažnai akcentuoja, kad adaptacijai būtina ne baimė, o drąsa ir kritinis mąstymas, kurio dažnai stokojama tiek viešajame sektoriuje, tiek bendruomenėse.
Šiuos procesus Marcinkevičius vadina „vidiniu visuomenės ritmu“, kuris ne visuomet sutampa su išoriniams įvykiams būdingu tempu. Tam, kad visuomenė būtų stabili, būtina suderinti abu ritmus, o tai įmanoma tik pripažinus, kad pokyčiai – neišvengiami, tačiau jų kryptis turi būti sąmoningai valdoma.
Jo išskirtas požiūris į socialinę nelygybę
Vienas pagrindinių Romo Marcinkevičiaus akcentų – socialinė nelygybė, kuri, anot jo, yra ne tik ekonominių skirtumų pasekmė. Jis teigia, kad nelygybė dažnai prasideda nuo riboto švietimo prieinamumo, nepakankamo bendruomenių įsitraukimo ir silpnos socialinės politikos.
Jo teigimu, sprendžiant nelygybės problemą, būtina:
- Stiprinti švietimo sistemą ir užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams.
- Didinti bendruomenių atsakomybę už savo aplinkos gerovę.
- Skatinti verslus aktyviau prisidėti prie socialinių programų.
- Ugdyti visuomenės sąmoningumą ir solidarumo jausmą.
Marcinkevičius pabrėžia, kad tik nuoseklus ir ilgalaikis darbas gali sumažinti socialinę atskirtį, nes ji nėra vien tik finansinė – tai ir emocinė, kultūrinė bei psichologinė problema.
Visuomenės psichologinės sveikatos svarba
Dar vienas svarbus jo išryškintas aspektas – visuomenės psichologinė sveikata. Pasak jo, viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie asmeninius psichologinius sunkumus, tačiau daug rečiau aptariama kolektyvinė emocinė atmosfera. Marcinkevičius teigia, kad visuomenės psichologinės sveikatos pagrindas – pasitikėjimas: institucijomis, vienas kitu, savimi.
Jis siūlo kelis būdus, kaip būtų galima stiprinti šį pasitikėjimą:
- Didinti viešųjų institucijų skaidrumą ir atsakomybę.
- Skatinti atvirą, pagarbią ir konstruktyvią diskusiją.
- Plečiant emocinio raštingumo iniciatyvas mokyklose ir darbovietėse.
- Mažinti stigmas, susijusias su psichologine pagalba.
Jis pabrėžia, kad sveika visuomenė nėra tokia, kurioje nėra problemų, o tokia, kuri geba jas pripažinti ir spręsti be agresijos ar kaltinimų.
Romo Marcinkevičiaus žvilgsnis į ateities bendruomenes
Marcinkevičius tiki, kad ateities visuomenės pagrindas bus stiprios, sąmoningos ir bendradarbiaujančios bendruomenės. Jo nuomone, net ir pažangiausios technologijos negali pakeisti žmogiškojo ryšio, todėl svarbu puoselėti bendruomeniškumą. Jis pastebi, kad modernios visuomenės dažnai fragmentuojasi, o tai lemia atotrūkį tarp skirtingų grupių ir pasaulėžiūrų.
Jo siūlomos priemonės bendruomenių stiprinimui:
- Skatinti kultūrinius ir edukacinius projektus, jungiančius skirtingas amžiaus bei socialines grupes.
- Kurti viešąsias erdves, skatinančias bendravimą ir veiklas.
- Skatinti savanorystę kaip natūralią bendruomenės vystymo priemonę.
Pasak Marcinkevičiaus, tik tokios bendruomenės gali atsilaikyti prieš greitai besikeičiančio pasaulio keliamus iššūkius.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kuo išsiskiria Romo Marcinkevičiaus požiūris į visuomenės pokyčius?
Jis ne tik analizuoja problemas, bet ir siūlo praktinius sprendimus, akcentuodamas psichologinę sveikatą, bendruomeniškumą ir švietimo svarbą.
Kodėl jis pabrėžia socialinės nelygybės klausimą?
Marcinkevičius mato nelygybę kaip daugiabriaunę problemą, turinčią tiek ekonominių, tiek kultūrinių ir emocinių aspektų, kuriuos galima įveikti tik ilgalaikėmis, kryptingomis priemonėmis.
Kaip jo idėjos galėtų paveikti ateities kartas?
Jo siūlomas požiūris gali padėti kurti tvirtesnes, labiau psichologiškai atsparias ir socialiai sąmoningas bendruomenes, kurios gebėtų greičiau adaptuotis prie pokyčių.
Bendradarbiavimo kultūros plėtros reikšmė
Marcinkevičius dažnai pabrėžia, kad tiek verslas, tiek viešasis sektorius, tiek bendruomenės turi gebėti bendradarbiauti dėl bendro tikslo. Jo manymu, tik tada visuomenė gali pasiekti socialinę gerovę ir tvarų vystymąsi. Bendradarbiavimo kultūra, anot jo, yra vienas iš kertinių elementų, kurie gali pakeisti visuomenės raidą, mažinti konfliktus ir stiprinti nacionalinį stabilumą. Tai – procesas, reikalaujantis ne tik pastangų, bet ir nuoširdaus noro keistis bei mokytis vieniems iš kitų.
