Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas neįtikėtinas susidomėjimas istorine literatūra, o vienas ryškiausių šio renesanso kaltininkų neabejotinai yra Robertas Petrauskas. Ilgą laiką visuomenei buvęs žinomas kaip charizmatiškas sporto komentatorius ir televizijos laidų vedėjas, R. Petrauskas netikėtai atsiskleidė kaip gilus, kruopštus ir, svarbiausia, įtraukiantis istorinių pasakojimų meistras. Jo knygos dingsta iš knygynų lentynų vos pasirodžiusios, o tiražai kartojami dešimtis kartų. Tačiau pradedančiajam skaitytojui, norinčiam pasinerti į šio autoriaus kūrybą, gali kilti klausimas: nuo ko pradėti? Ar griebtis didžiulės apimties Antrojo pasaulinio karo trilogijos, ar nerti į XVIII amžiaus intrigas? Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime R. Petrausko bibliografiją ir padėsime išsirinkti knygą, kuri geriausiai atitiks jūsų lūkesčius.
Fenomenali sėkmė: kodėl R. Petrausko knygos tokios populiarios?
Prieš pradedant konkrečių kūrinių analizę, verta suprasti, kodėl šio autoriaus stilius taip stipriai rezonuoja su lietuvių skaitytojais. Akademinė istorija dažnai būna sausa, perkrauta datomis ir išnašomis, kurios, nors ir būtinos mokslui, dažnai atbaido paprastą smalsuoli. Robertas Petrauskas pasirinko kitokį kelią. Jo rašymo stilių galima vadinti dokumentine publicistika su stipriu naratyviniu prieskoniu.
Autorius geba sujungti globalius geopolitinius procesus su asmeninėmis istorinių asmenybių dramomis. Jis ne tik konstatuoja faktus, kad „įvyko mūšis“, bet ir paaiškina, ką tuo metu galvojo karvedžiai, kokios oro sąlygos lėmė sprendimus ir kokias pasekmes tai turėjo eiliniam žmogui. Be to, R. Petrauskas pasižymi gebėjimu valdyti milžiniškus informacijos srautus, susistemindamas juos į suprantamą, loginę grandinę, kuri leidžia skaitytojui pasijusti tarsi detektyvo dalyviu, stebinčiu istorijos eigą iš pirmosios eilės.
Antrojo pasaulinio karo serija: Europos tragedijos anatomija
Didžiausią pripažinimą autoriui atnešė knygų ciklas apie Antrąjį pasaulinį karą. Tai nėra tiesiog karo veiksmų aprašymas; tai gili analizė, kaip Europa ir pasaulis priėjo prie didžiausios katastrofos žmonijos istorijoje. Ši serija rekomenduojama tiems, kurie nori suprasti XX a. vidurio įvykių kompleksiškumą.
„Trečiojo reicho triumfas“
Tai pirmoji serijos knyga ir, daugelio nuomone, geriausias startas pažinčiai su R. Petrausko kūryba. Knygoje pasakojama ne tiek apie patį karą, kiek apie laikotarpį tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Autorius meistriškai tapo Vokietijos visuomenės paveikslą po Versalio taikos sutarties, analizuoja Veimaro respublikos griūtį ir Adolfo Hitlerio bei nacionalsocialistų partijos iškilimą.
Skaitytojas čia ras atsakymus į esminius klausimus: kaip kultūringa, filosofų ir kompozitorių tauta galėjo pasiduoti totalitarinei ideologijai? Knygoje gausu psichologinių portretų, politinių intrigų ir diplomatinių žaidimų aprašymų. Tai knyga apie aklumą, manipuliacijas ir demokratijos trapumą.
„Lemtingi sprendimai“
Antroji ciklo dalis perkelia skaitytoją į patį karo sūkurį, tačiau fokusas išlieka ne tik mūšio lauke, bet ir kabinetuose, kuriuose buvo priimami sprendimai, lėmę milijonų žmonių likimus. „Lemtingi sprendimai“ apima laikotarpį nuo karo pradžios iki esminių lūžių. Autorius daug dėmesio skiria didžiųjų valstybių vadovų – Stalino, Čerčilio, Ruzvelto – veiksmams.
Ypač įdomu tai, kad R. Petrauskas nevengia nepatogių temų ir griauna tam tikrus istorinius mitus. Jis detaliai nagrinėja Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes, Vakarų valstybių neryžtingumą ir Sovietų Sąjungos dviveidiškumą. Tai emociškai sunkus, bet būtinas skaitinys, norint suvokti karo mastą.
„Barbarosa“
Trečioji knyga, pavadinta Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą operacijos kodiniu vardu, yra bene detaliausia ciklo dalis. Čia autorius susitelkia į Rytų frontą – žiauriausią ir kruviniausią karo teatrą. Knygoje analizuojamas 1941-ųjų metų vasaros chaosas, Raudonosios armijos griūtis ir vokiečių „Blitzkrieg“ (žaibo karo) sėkmė bei vėlesnis įstrigimas.
Istorijos entuziastams ši knyga patiks dėl taktinio gylio. R. Petrauskas lygina ginkluotę, logistiką, vadovavimo stilius. Tačiau net ir gilinantis į techniką, nepamirštamas žmogiškasis faktorius – kareivių dienoraščiai ir liudijimai suteikia pasakojimui autentiškumo ir dramatizmo.
„Poltava“: LDK saulėlydis ir Šiaurės karo audros
Baigęs Antrojo pasaulinio karo tematiką, R. Petrauskas ėmėsi dar ambicingesnio projekto – aprašyti XVIII a. pradžios įvykius, kurie nulėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir visos Abiejų Tautų Respublikos likimą. Knygų serija, pradedama „Poltava“, nukelia į Didžiojo Šiaurės karo laikus.
Pirmoji dalis: Geležinė galva ir Petro Didžiojo iškilimas
Pirmoji „Poltavos“ dalis supažindina skaitytojus su dviem pagrindiniais to meto Europos antagonistais: jaunuoju Švedijos karaliumi Karoliu XII ir Rusijos caru Petru I. R. Petrauskas čia atsiskleidžia kaip puikus biografas. Jis detaliai pasakoja apie šių asmenybių vaikystę, charakterio formavimąsi ir ambicijas.
Lietuvių skaitytojams ši knyga ypač svarbi, nes ji parodo, kokiame sudėtingame geopolitiniame lūžyje atsidūrė Lietuva. Tai pasakojimas apie pilietinį karą LDK viduje (Sapiegos prieš Oginskius), apie valstybės silpnumą ir svetimų kariuomenių šeimininkavimą mūsų žemėse. Tai nėra tik karo istorija – tai valstybės agonijos kronika.
Antroji dalis: Sprendimų metas
Tęsiant „Poltavos“ sagą, antroji knyga veda link kulminacinio mūšio. Čia dar daugiau dėmesio skiriama karinėms kampanijoms, diplomatiniams manevrams ir Ukrainos kazokų etmono Ivano Mazepos rolei. Autorius parodo, kaip vienas mūšis gali pakeisti viso regiono istoriją šimtmečiams į priekį – Rusijos tapimą imperija ir Švedijos, kaip didžiosios galios, saulėlydį.
Kuo šios knygos praturtina skaitytoją?
Skaityti Roberto Petrausko knygas verta ne tik dėl faktų, bet ir dėl platesnio akiračio. Štai keletas esminių verčių, kurias gauna skaitytojas:
- Kontekstinis mąstymas: Jūs išmoksite matyti įvykius ne izoliuotai, o kaip grandininės reakcijos dalį.
- Kritinis požiūris: Autorius skatina aklai netikėti nusistovėjusiais naratyvais ir kelia klausimus „kodėl?“.
- Psichologinė įžvalga: Suprasite, kad istorinius sprendimus priima žmonės su savo baimėmis, ligomis ir ambicijomis.
- Lietuviškas kontekstas: Net rašydamas apie pasaulinius įvykius, autorius dažnai ieško sąsajų su Lietuva, kas daro istoriją artimesnę.
Rekomenduojama skaitymo eiga
Nors knygas galima skaityti ir atskirai, geriausiam efektui pasiekti rekomenduojama tokia seka, priklausomai nuo jūsų interesų:
- Jei domina XX a. ir modernioji istorija: Pradėkite nuo „Trečiojo reicho triumfas“, tęskite su „Lemtingi sprendimai“ ir baikite „Barbarosa“. Tai suteiks pilną vaizdą apie Antrojo pasaulinio karo genezę ir eigą.
- Jei domina LDK ir senoji istorija: Rinkitės „Poltava“ seriją. Ji parašyta taip, kad nereikalauja gilaus išankstinio laikotarpio išmanymo.
- Jei norite lengvesnio įvado: Pradėkite nuo „Trečiojo reicho triumfas“. Tai viena labiausiai įtraukiančių serijos dalių, kuri skaitosi lyg politinis trileris.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar šios knygos tinka moksleiviams?
Taip, vyresniųjų klasių moksleiviams (9-12 kl.) šios knygos yra puikus papildomas šaltinis. Jos padeda „atgaivinti“ sausą vadovėlių medžiagą ir sudominti istorija, tačiau dėl apimties ir sudėtingumo jaunesniems gali būti per sunkios.
Ar knygos yra akademiniai mokslo darbai?
Nors R. Petrauskas remiasi gausia bibliografija ir istoriniais šaltiniais, jo knygos priskiriamos populiariajai istorijai (non-fiction). Jos parašytos lengvesniu, publicistiniu stiliumi, orientuotu į platųjį skaitytojų ratą, o ne tik į akademinę bendruomenę.
Ar yra išleistos audioknygos?
Taip, ir tai yra didelis privalumas. Daugelį savo knygų įgarsino pats Robertas Petrauskas. Jo balso tembras ir intonacijos suteikia tekstui papildomo emocinio krūvio, todėl audioknygos yra itin populiarios tarp tų, kurie neturi laiko skaityti popierinių versijų.
Kur galima įsigyti šias knygas?
R. Petrausko knygomis prekiauja visi didieji Lietuvos knygynai bei internetinės knygų parduotuvės. Taip pat jas lengva rasti bibliotekose, nors dėl populiarumo kartais tenka palaukti eilėje.
Istorijos pamokos šiandienos geopolitiniame fone
Skaitant Roberto Petrausko kūrybą šiandien, neįmanoma nepastebėti šiurpą keliančių paralelių su dabartiniais įvykiais. Autoriaus aprašomi agresorių veikimo metodai, propagandos mechanizmai ir Vakarų pasaulio reakcijos į kylančias grėsmes XVIII ar XX amžiuje stebėtinai primena nūdienos realijas, ypač karo Ukrainoje kontekste.
„Poltava“ mums primena apie amžinąjį Rusijos imperializmą ir Lietuvos (bei Ukrainos) vietą šioje kovoje. Tuo tarpu Antrojo pasaulinio karo serija yra skaudus priminimas, kas nutinka, kai pasaulis bando „nuraminti“ agresorių nuolaidomis, o ne ryžtingais veiksmais. Todėl R. Petrausko knygos nėra tik pasakojimai apie praeitį – tai navigaciniai žemėlapiai, padedantys susivokti dabarties chaose. Kiekvienam istorijos entuziastui šie kūriniai yra ne tik intelektualinė pramoga, bet ir pilietinio sąmoningumo ugdymo priemonė, leidžianti geriau suprasti, kodėl pasaulis šiandien yra toks, koks yra, ir kokių klaidų privalome nekartoti.
