Kiekviena tauta turi istorinių relikvijų, kurios peržengia materialaus objekto ribas ir tampa tapatybės simboliais. Lietuvai tokia neįkainojama vertybė be jokios abejonės yra 1547 metais pasirodžiusi pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tai nėra tiesiog senas religinis tekstas ar muziejinis eksponatas; tai kertinis akmuo, žymintis lietuvių raštijos pradžią, mūsų kalbos įsitvirtinimą Europos kultūriniame žemėlapyje ir tautinės sąmonės budimą. Nors šiandien knygos yra kasdienybė, XVI a. viduryje pasirodęs leidinys gimtąja kalba prilygo stebuklui, kuris pakeitė ne tik tikėjimo praktiką, bet ir visą šalies kultūrinę raidą. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, kokiomis aplinkybėmis gimė šis unikalus kūrinys, kas buvo jo autorius ir kokį neįtikėtiną kelią knyga turėjo nueiti, kad išliktų iki mūsų dienų.
Istorinis kontekstas: kodėl knyga pasirodė ne Lietuvoje?
Daugeliui gali pasirodyti keista, kad pirmoji lietuviška knyga buvo išspausdinta ne Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), o kaimyninėje Prūsijos kunigaikštystėje, Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade). Norint suprasti šį fenomeną, būtina pažvelgti į XVI a. Europos religinį ir politinį klimatą.
Tuo metu Europa išgyveno Reformaciją – judėjimą, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Viena pagrindinių protestantizmo idėjų buvo ta, kad Dievo žodis žmonėms turi būti skelbiamas jiems suprantama, gimtąja kalba, o ne lotyniškai. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, tapęs pirmuoju liuteronišku valdovu, aktyviai rėmė šias idėjas ir kvietėsi išsilavinusius žmones į savo dvarą.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija buvo kitokia. Nors Reformacijos idėjos plito ir čia, jos susidūrė su stipriu katalikų bažnyčios pasipriešinimu. Dėl religinio persekiojimo daugelis lietuvių intelektualų, prijautusių protestantizmui, buvo priversti bėgti. Būtent taip Karaliaučiuje susitelkė lietuvių šviesuolių branduolys, tarp kurių buvo Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir, žinoma, jaunas studentas Martynas Mažvydas. Karaliaučius tapo lietuvių raštijos lopšiu, nes čia buvo sudarytos politinės ir finansinės sąlygos spausdinti knygas tautinėmis mažumų kalbomis.
Martynas Mažvydas: paslaptingasis autorius ir jo misija
Apie patį Martyną Mažvydą žinoma ne tiek ir daug, kiek norėtųsi. Manoma, kad jis gimė apie 1510–1520 metus Pietų Žemaitijoje. Į Prūsiją jis atvyko kunigaikščio Albrechto kvietimu. Istoriniai šaltiniai rodo, kad Mažvydas buvo itin darbštus, išsilavinęs ir atsidavęs savo misijai žmogus.
Įdomu tai, kad „Katekizmo“ antraštiniame lape autoriaus pavardė nėra nurodyta. Knyga pristatoma kaip „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Tačiau autorystė nekelia abejonių dėl vieno genialaus sprendimo, kurį Mažvydas paslėpė knygos viduje.
Akrostichas – autoriaus parašas
Lietuviškoje eiliuotoje pratarmėje „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiuomp“ autorius įamžino save naudodamas akrostichą. Skaitant pratarmės eilučių pirmąsias raides iš viršaus į apačią, susidėlioja lotyniška frazė:
MARTJNVS MASVJDJVS (Martynas Mažvydas).
Tai buvo subtilus, bet užtikrintas būdas palikti savo žymę istorijoje, kartu išlaikant kuklumą, būdingą to meto dvasininkams.
Knygos turinys: daugiau nei tik katekizmas
Nors knygą vadiname „Katekizmu“, jos turinys yra žymiai platesnis ir universalesnis. Tai buvo pirmoji universali mokymo priemonė lietuviams. Leidinį, kurio apimtis siekia 79 puslapius, sudaro kelios svarbios dalys:
- Dedikacija: Lotyniška dedikacija LDK kunigaikštystei, pabrėžianti politinius ir kultūrinius ryšius.
- Lotyniška pratarmė: Skirta kunigams ir ganytojams, aiškinanti, kodėl svarbu mokyti žmones gimtąja kalba.
- Lietuviška eiliuota pratarmė: Tai bene garsiausia knygos dalis, kurioje knyga pati kreipiasi į skaitytoją: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit“. Tai buvo emocingas kvietimas šviestis.
- Abėcėlė (Elementorius): Mažvydas suprato, kad žmonės nemoka skaityti, todėl įdėjo abėcėlę ir skiemenavimo pratimus. Tai daro šią knygą ir pirmuoju lietuvišku vadovėliu.
- Katekizmas: Pagrindinės religinės tiesos (Dešimt Dievo įsakymų, Tikėjimo išpažinimą, „Tėve mūsų“ ir kt.).
- Giesmynas: 11 giesmių su gaidomis, kas rodo aukštą to meto spaudos lygį.
Spausdinimo procesas ir tiražas
Pirmoji lietuviška knyga buvo išspausdinta Johano Veinreicho (Hans Weinreich) spaustuvėje Karaliaučiuje. Manoma, kad knygos tiražas buvo tarp 200 ir 300 egzempliorių. Tuo metu tai buvo standartinis tiražas tokio pobūdžio leidiniams, skirtiems gana siaurai auditorijai (kunigams, mokiniams). Knyga išleista aštuntiniu formatu (octavo), o jos parengimas spaudai vyko skubotai, kas matyti iš paliktų korektūros klaidų ir netolygaus šrifto naudojimo.
Detektyvinė istorija: kaip knyga buvo atrasta iš naujo?
Šimtmečius niekas tiksliai nežinojo, ar išliko bent vienas „Katekizmo“ egzempliorius. Kadangi tai buvo mokomoji knyga, daugelis kopijų tiesiog susidėvėjo mokyklose ir bažnyčiose („užskaitytos iki skylių”). Iki XIX a. pabaigos apie Mažvydo knygą buvo žinoma tik iš kitų šaltinių paminėjimų, bet niekas jos nebuvo matęs.
Pirmoji kopija buvo rasta Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu ji dingo be pėdsakų (vėliau paaiškėjo, kad ji atsidūrė Lenkijoje). Tačiau pati įdomiausia yra Vilniaus universitete saugomo egzemplioriaus atsiradimo istorija.
Odesos pėdsakas ir profesoriaus L. Vladimirovo žygdarbis
1956 metais Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas gavo informacijos, kad Odesos (Ukraina) M. Gorkio bibliotekoje gali būti saugomas Mažvydo „Katekizmas“. Tai buvo sensacija. Paaiškėjo, kad ši knyga priklausė garsiai XIX a. bibliofilo A. S. Chludovo kolekcijai, kuri po revoliucijos buvo išsklaidyta.
Derybos dėl knygos susigrąžinimo buvo sudėtingos. Odesos biblioteka nenorėjo tiesiog atiduoti tokios vertybės. L. Vladimirovui teko pasitelkti diplomatiją ir mainus. Už teisę susigrąžinti pirmąją lietuvišką knygą Vilniaus universitetas Odesai atidavė itin vertingus leidinius: 1588 m. „Lietuvos Statutą“ ir retą XVI a. atlasą. 1957 metais, praėjus lygiai 410 metų nuo išleidimo, „Katekizmas“ iškilmingai grįžo į Lietuvą.
Kur saugomi išlikę egzemplioriai šiandien?
Šiuo metu pasaulyje žinomi tik du išlikę originalūs pirmosios lietuviškos knygos egzemplioriai. Jų buvimo vietos yra griežtai saugomos, o patys leidiniai eksponuojami itin retai dėl popieriaus trapumo ir šviesos poveikio.
- Vilniaus universiteto biblioteka (Lietuva): Tai minėtasis iš Odesos pargabentas egzempliorius. Jis saugomas specialiame seife su kontroliuojamu mikroklimatu. Bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje lankytojai dažniausiai mato faksimilę (tikslią kopiją), o originalas viešai parodomas tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, per universiteto jubiliejus ar valstybines šventes. Šis egzempliorius turi nedidelių defektų – trūksta viršutinės antraštinio lapo dalies.
- Torūnės universiteto biblioteka (Lenkija): Antrasis egzempliorius buvo rastas po Antrojo pasaulinio karo. Jis anksčiau priklausė Karaliaučiaus valstybinei bibliotekai. Šis egzempliorius taip pat yra saugomas ypatingomis sąlygomis ir laikomas vienu iš bibliotekos brangakmenių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norėdami apibendrinti svarbiausią informaciją, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie šį istorinį leidinį.
Kada tiksliai buvo išleista pirmoji lietuviška knyga?
Knygos kolofone (pabaigos žodyje) nurodyta data – 1547 metų sausio 8 diena. Ši data laikoma oficialiu lietuvių raštijos gimtadieniu.
Kokia yra materialinė knygos vertė?
Knyga yra laikoma neįkainojama dėl savo unikalumo ir istorinės reikšmės. Tačiau draudimo tikslais jos vertė gali siekti dešimtis milijonų eurų. Joks muziejus ar biblioteka jos neparduotų, nes tai yra nacionalinis turtas.
Ar Martynas Mažvydas knygą parašė vienas?
Nors pagrindinis autorius ir sudarytojas yra Mažvydas, jis naudojosi kitų autorių tekstais bei vertimais (pavyzdžiui, S. Rapolionio, A. Kulviečio). Tai buvo kolektyvinio to meto šviesuolių darbo rezultatas, kurį Mažvydas susistemino.
Kokia kalba parašyta knyga?
Knyga parašyta senąja lietuvių kalba, remiantis žemaičių tarme, tačiau joje gausu ir aukštaitiškų elementų. Tai liudija apie bandymą kurti bendrinę rašomąją kalbą.
Mažvydo palikimo reikšmė skaitmeniniame amžiuje
Šiandien Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra daugiau nei istorinis dokumentas – tai Lietuvos valstybingumo ir kultūrinio atsparumo simbolis. Nors fiziškai prie originalo prisiliesti gali tik vienetai, šiuolaikinės technologijos padarė šį leidinį prieinamą kiekvienam. Vilniaus universitetas ir kitos institucijos yra suskaitmeninusios knygą, todėl kiekvienas norintis gali internete vartyti jos puslapius, nagrinėti gotikinį šriftą ir skaityti garsiąją pratarmę.
Pirmosios knygos atsiradimas parodė, kad lietuvių kalba yra lygiavertė kitoms Europos kalboms, tinkama ne tik buičiai, bet ir mokslui bei religijai. Tai buvo lūžio taškas, nuo kurio prasidėjo nenutrūkstama mūsų literatūros ir kultūros raida, atlaikiusi vėlesnius draudimus ir okupacijas. Todėl sausio 8-oji ir 1547-ieji metai visada išliks kertine data Lietuvos istorijos vadovėliuose, primenančia, kad žodis ir knyga yra galingiausi ginklai kovoje už tautos išlikimą.
