Istoriniai romanai turi ypatingą galią perkelti skaitytoją laiku atgal, atverdami prabangias karališkųjų rūmų menes, purvinas viduramžių gatves ir slapčiausius galingiausių monarchų miegamuosius. Tarp šio žanro meistrų Philippa Gregory užima neginčijamą karalienės sostą. Jos kūryba ne tik atgaivino susidomėjimą Tiudorų dinastija ir Rožių karais, bet ir suteikė balsą toms, kurios istorijos vadovėliuose dažnai likdavo paraštėse – moterims. Jos knygose istorija nėra tik sausų faktų ir datų rinkinys; tai gyvas, pulsuojantis pasakojimas apie aistrą, išdavystę, galią ir išgyvenimą. Tiems, kurie dar tik planuoja nerti į šios autorės kūrybos gelmes, arba tiems, kurie jau perskaitė keletą knygų ir nori susidėlioti visą paveikslą, kyla natūralus klausimas: nuo ko pradėti ir kokia tvarka skaityti šią didingą sagą?
Philippa Gregory fenomenas: kodėl šios knygos tokios populiarios?
Philippa Gregory nėra eilinė rašytoja. Turėdama daktaro laipsnį XVIII a. literatūros srityje, ji puikiai išmano istorinius šaltinius, tačiau jos tikrasis talentas slypi gebėjime užpildyti istorines spragas vaizduote. Jos sėkmės paslaptis – moteriška perspektyva. Tradicinėje istorijoje karalienės, princesės ir freilinos dažnai vaizduojamos tik kaip politiniai pėstininkai, skirti sąjungoms sutvirtinti ar įpėdiniams gimdyti. Tuo tarpu Gregory kūriniuose jos tampa pagrindinėmis veikėjomis, kurios, net ir būdamos apribotos patriarchalinės visuomenės gniaužtų, sugeba daryti įtaką valstybės likimui.
Autorės stilius pasižymi detaliu buities, aprangos ir papročių aprašymu, kas leidžia skaitytojui pajusti audinio tekstūrą ar užuosti rūmų kvapus. Tačiau svarbiausia čia – psichologinis gylis. Gregory herojės nėra idealizuotos; jos klysta, rezga intrigas, myli netinkamus vyrus ir kovoja dėl savo vaikų gyvybių žiauriame politiniame žaidime.
Svarbiausias klausimas: chronologinė ar publikavimo tvarka?
Philippa Gregory yra parašiusi daugybę knygų, tačiau populiariausios sudaro didžiulį ciklą, apimantį Plantagenetų ir Tiudorų epochas. Čia skaitytojai dažnai pasimeta. Autorė knygas rašė ne ta tvarka, kuria vyko istoriniai įvykiai. Pavyzdžiui, jos garsiausias romanas „Karalienės sesuo“ (The Other Boleyn Girl) buvo išleistas vienas pirmųjų, nors istoriškai jis pasakoja apie vėlesnius įvykius nei vėliau parašytas „Pusbrolių karų“ ciklas.
Dauguma gerbėjų ir pati autorė rekomenduoja skaityti knygas pagal istorinę chronologiją. Tai leidžia stebėti dinastijų kaitą, pamatyti, kaip vienos kartos sprendimai lemia kitos kartos likimą, ir suprasti giminystės ryšius, kurie šiame cikle yra itin svarbūs.
Plantagenetų ir Tiudorų saga: rekomenduojama skaitymo tvarka
Norint pilnai pasinerti į Anglijos istorijos verpetus nuo Rožių karų pradžios iki Elžbietos I valdymo, rekomenduojama laikytis šios chronologinės sekos. Šis sąrašas apjungia tiek „Pusbrolių karų“ (The Cousins’ War), tiek Tiudorų serijas į vieną vientisą pasakojimą.
1. Rožių karų ištakos ir pradžia
- Upių ledi (The Lady of the Rivers) – istorija prasideda nuo Žaketos Liuksemburgietės. Tai pasakojimas apie magiją, intuiciją ir moterį, kuri tapo Anglijos karalienės motina. Knyga puikiai atskleidžia Rožių karų priešistorę.
- Baltoji karalienė (The White Queen) – viena stipriausių serijos knygų. Pasakojama apie Elžbietą Vudvil, paprastą bajorę, kuri savo grožiu pavergė karalių Edvardą IV ir tapo karaliene, taip užsitraukdama galingų priešų rūstybę.
- Raudonoji karalienė (The Red Queen) – ta pati istorija, tik iš priešingos barikadų pusės. Margarita Bofort, Henriko VII motina, yra religinga fanatikė, pasiryžusi bet kokiomis priemonėmis pasodinti savo sūnų į sostą.
- Karalių kūrėjo duktė (The Kingmaker’s Daughter) – trečioji perspektyva. Anos Nevil, Ričardo III žmonos, istorija. Tai pasakojimas apie baimę ir išlikimą galingo tėvo šešėlyje.
2. Tiudorų dinastijos įsitvirtinimas
- Baltoji princesė (The White Princess) – karas baigiasi, kai Elžbieta Jorkietė išteka už Henriko VII. Tačiau ar santuoka gali atnešti taiką, kai širdis priklauso kitam, o vyras yra tavo šeimos priešas?
- Nuolatinė princesė (The Constant Princess) – Kotrynos Aragonietės jaunystė. Dažnai pamirštama, kad prieš tapdama atstumtąja Henriko VIII žmona, ji buvo aistringa, karinga ir politiškai galinga moteris.
- Karaliaus prakeiksmas (The King’s Curse) – pasakojama Margaretos Poul, paskutinės Plantagenetų atstovės, akimis. Tai įtempta drama apie gyvenimą po Damoklo kardu, stebint Tiudorų dvaro beprotybę.
3. Henrikas VIII ir jo moterys
- Trys seserys, trys karalienės (Three Sisters, Three Queens) – knyga, jungianti Henriko VIII seserų Margaretos ir Marijos bei jo žmonos Kotrynos Aragonietės likimus.
- Karalienės sesuo (The Other Boleyn Girl) – neabejotinai garsiausia Philippos Gregory knyga. Tai intriguojanti istorija apie Mariją Boleir ir jos seserį Aną, kurios abi varžėsi dėl karaliaus Henriko VIII meilės. Knyga, pavertusi autorę pasauline žvaigžde.
- Boleirų palikimas (The Boleyn Inheritance) – kas nutiko po Anos Boleir mirties? Knyga pasakoja apie Aną Klevietę, Kotryną Hovard ir Džeinę Ročford. Trys moterys, bandančios išgyventi šalia nenuspėjamo tirono.
- Karalienės prisijaukinimas (The Taming of the Queen) – paskutinės Henriko VIII žmonos, Kotrynos Par, istorija. Tai intelektualios ir atsargios moters portretas.
4. Po Henriko VIII: kruvini laikai
- Karalienės juokdarė (The Queen’s Fool) – istorija pasakojama jaunos žydaitės, bėgančios nuo inkvizicijos, akimis. Ji tarnauja Marijai Tiudor ir Elžbietai I, matydama jų tarpusavio kovą.
- Karalienės meilužis (The Virgin’s Lover) – ankstyvieji Elžbietos I valdymo metai, jos pavojingas ryšys su Robertu Dadliu ir politinės intrigos.
- Kita karalienė (The Other Queen) – pasakojimas apie Mariją Stiuart, Škotijos karalienę, ir jos įkalinimą Anglijoje.
Kodėl verta skaityti ir kitas serijas?
Nors Tiudorų ir Plantagenetų ciklai yra patys populiariausi, Philippa Gregory talentas jais neapsiriboja. Ieškantiems kažko kito, verta atkreipti dėmesį į „Tidelands“ (Žemės pakraščiai) seriją, dar žinomą kaip „Fairmile“ ciklas. Ši serija perkelia skaitytoją į XVII a. Angliją, pilietinio karo laikus.
Skirtingai nuo karališkųjų romanų, čia dėmesys sutelkiamas į paprastus žmones, žolininkes ir moteris, kaltinamas raganavimu. Tai tamsesnė, mistiškesnė ir socialiai jautresnė Gregory pusė. Skaitytojai, pavargę nuo rūmų intrigų ir prabangos, čia ras purvą, skurdą, bet kartu ir nepaprastą paprasto žmogaus stiprybę bei ryšį su gamta.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Philippos Gregory knygos yra istoriškai tikslios?
Tai yra grožinė literatūra (fiction), o ne istorijos vadovėliai. Nors autorė atlieka milžinišką tiriamąjį darbą ir remiasi realiais faktais, ji dažnai interpretuoja įvykius savaip, ypač ten, kur istoriniai šaltiniai tyli. Pavyzdžiui, raganavimo elementai knygoje „Upių ledi“ ar tam tikri herojų meilės ryšiai yra autorės vaizduotės vaisius. Skaitykite jas kaip romanus, o ne kaip dokumentiką.
Nuo kurios vienos knygos geriausia pradėti, jei nenoriu skaityti visos serijos?
Jei norite tiesiog paragauti autorės stiliaus, geriausia pradėti nuo „Karalienės sesuo“ (The Other Boleyn Girl). Tai pati dinamiškiausia, labiausiai įtraukianti knyga, kuri veikia kaip atskiras romanas. Jei ši knyga patiks, tikėtina, kad norėsite perskaityti ir visas kitas.
Ar būtina skaityti visas knygas iš eilės?
Nebūtina, bet rekomenduojama. Kiekviena knyga turi užbaigtą siužetą, tad jas galima skaityti kaip atskirus kūrinius. Tačiau skaitant chronologiškai, atsiveria platesnis istorinis kontekstas ir geriau suprantamos veikėjų motyvacijos, kurios kyla iš praeities įvykių.
Kuo skiriasi „Pusbrolių karų“ serija nuo Tiudorų serijos?
„Pusbrolių karai“ (The Cousins’ War) fokusuojasi į Rožių karus ir Jorkų bei Lankasterių kovą prieš Tiudorus. Tuo tarpu Tiudorų serija pasakoja jau apie įsitvirtinusią Tiudorų dinastiją. Dabar šios serijos dažnai jungiamos į vieną didelį ciklą.
Ekranizacijų įtaka ir vizualinė patirtis
Kalbėdami apie Philippą Gregory, negalime nepaminėti ir ekranizacijų, kurios dar labiau išpopuliarino jos kūrybą. Holivudo filmas „Karalienės sesuo“ su Natalie Portman ir Scarlett Johansson tapo tikru hitu, nors ir gerokai nutolo nuo knygos siužeto bei istorinės tiesos. Tačiau kur kas didesnę vertę gerbėjams turi televizijos serialai.
Serialai „Baltoji karalienė“ (The White Queen), „Baltoji princesė“ (The White Princess) ir „Ispanijos princesė“ (The Spanish Princess) (paremta knygomis „Nuolatinė princesė“ ir „Karaliaus prakeiksmas“) vizualiai perteikia autorės sukurtą pasaulį. Nors serialuose taip pat netrūksta netikslumų, jie puikiai papildo skaitymo patirtį. Daugelis skaitytojų renkasi strategiją: perskaityti atitinkamą knygų bloką, o tada pažiūrėti serialą. Tai leidžia palyginti savo vaizduotėje susikurtus vaizdinius su režisierių interpretacijomis ir dar kartą išgyventi mylimų herojų dramas.
