Atrodė, kad Panemo istorija jau seniai užbaigta, o Suzanne Collins padėjo paskutinį tašką savo distopinėje sagoje, tačiau interneto erdvę sudrebino žinia, kurios niekas nesitikėjo. Socialiniai tinklai, literatūros forumai ir kino naujienų portalai tiesiog sprogo nuo pranešimų: „Bado žaidynės“ sugrįžta su visiškai nauja knyga. Nors franšizė visada turėjo ištikimą gerbėjų ratą, šis netikėtas autorės pareiškimas sukėlė ne tik džiaugsmo ašaras, bet ir aštrias diskusijas. Vieni tai vadina geriausia metų naujiena, kiti atsargiai vertina bandymą prikelti kultinę istoriją, baimindamiesi, kad tai gali būti tik komercinis žingsnis. Tačiau viena aišku – abejingų neliko, o diskusijos apie tai, kas laukia skaitytojų, nerimsta nė minutei.
„Pjūties aušra“: ką mes žinome apie naująjį kūrinį?
Naujoji Suzanne Collins knyga originaliu pavadinimu „Sunrise on the Reaping“ (liet. „Pjūties aušra“) į knygynų lentynas turėtų atkeliauti 2025 metų kovo 18 dieną. Tai bus jau penktoji serijos dalis, tačiau, kaip ir ankstesnė knyga „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“, ji nukels mus į praeitį. Veiksmas vyks 24 metai prieš pagrindinės trilogijos įvykius, o tai reiškia, kad mes vėl atsidursime Paneme, kuris bando atsigauti po Tamsiųjų dienų, bet vis dar yra gniaužiamas griežtos Kapitolijaus rankos.
Ši knyga prasidės 50-ųjų Bado žaidynių rytą, per vadinamąją „Pjūtį“. Gerbėjams, kurie atidžiai skaitė originaliąją trilogiją, šis laikotarpis yra puikiai žinomas ir apipintas legendomis. 50-osios žaidynės buvo ypatingos – tai buvo Antroji ketvirčio amžiaus sukaktis (angl. Second Quarter Quell). Pagal taisykles, tąsyk į areną buvo išsiųsta dvigubai daugiau jaunuolių – net 48 tributai, po keturis iš kiekvieno apygardos. Tai buvo vienos žiauriausių ir kruviniausių žaidynių istorijoje, o jų nugalėtoju tapo ne kas kitas, kaip visų mylimas, bet ciniškas 12-osios apygardos mentorius Heimičas Abernatis.
Kodėl internete kilo tokia didelė audra?
Žinia apie knygą sukėlė dviprasmišką reakciją, kurią galima suskirstyti į kelias pagrindines stovyklas. Diskusijos „TikTok“, „X“ (buvęs „Twitter“) ir „Reddit“ platformose atskleidė, kad gerbėjų lūkesčiai buvo labai skirtingi:
- Heimičo istorijos troškimas: Didžioji dalis gerbėjų triumfuoja. Metų metus skaitytojai prašė S. Collins parašyti knygą būtent apie Heimičą. Jo personažas yra vienas kompleksiškiausių visoje serijoje – nuo charizmatiško nugalėtojo iki palūžusio alkoholiko, kurį matome „Bado žaidynėse“. Galimybė pamatyti jį jauną, suprasti, kaip jis mąstė ir kaip tiksliai jis laimėjo prieš 47 kitus varžovus, yra didžiulė dovaną fanams.
- Finiko Odero šalininkai: Kita didelė grupė gerbėjų neslepia nusivylimo, nes tikėjosi istorijos apie Finiką Oderą (Finnick Odair) iš 4-osios apygardos. Jo tragiška lemtis ir populiarumas vertė daugelį tikėtis, kad autorė pasirinks būtent jo žaidynes (65-ąsias), kurios vyko praėjus 15 metų po Heimičo pergalės.
- Komercinio išnaudojimo baimė: Dalis kritikų ir skeptiškų skaitytojų nerimauja, kad „Bado žaidynės“ tampa begaliniu franšizės melžimu. Kadangi kino studija „Lionsgate“ beveik iškart po knygos anonso paskelbė ir apie filmo ekranizaciją (planuojamą 2026 m.), kyla klausimų, ar knyga gimė iš tikro autorės įkvėpimo, ar iš spaudimo sukurti daugiau turinio kino ekranams.
Apie ką iš tikrųjų rašo Suzanne Collins?
Svarbu suprasti, kad Suzanne Collins retai rašo knygas vien dėl pramogos. Jos kūryba visada remiasi gilia politine ir filosofine analize. Autorė atskleidė, kad „Pjūties aušra“ nagrinės implicitinio paklusnumo idėją ir propagandos galią. Ji remiasi škotų filosofo Davido Hume’o idėjomis apie tai, kaip lengvai dauguma žmonių pasiduoda mažumos valiai.
Tai reiškia, kad naujoji knyga nebus tik veiksmo kupinas trileris apie išgyvenimą arenoje. Tikėtina, kad mes pamatysime:
- Kaip Kapitolijus tobulino savo propagandos mašiną po pirmųjų 50-ies metų.
- Kaip veikė apygardų visuomenė, kai prisiminimai apie sukilimą dar buvo palyginti gyvi.
- Kokia kaina ateina pergalė – mes žinome, kad po Heimičo pergalės prezidentas Snou nužudė jo šeimą ir merginą kaip bausmę už tai, kad jis laimėjo pasinaudodamas arenos jėgos lauku, o ne tiesiogine kova.
Heimičo Abernačio tragedija: ko galime tikėtis?
Ši knyga suteiks progą pamatyti Heimičą tokį, kokio niekada nematėme ekrane. Originaliose knygose ir filmuose jis vaizduojamas kaip gyvenimo išvargintas, sarkastiškas mentorius. Tačiau 50-ųjų žaidynių metu jis buvo jaunas, aštraus proto ir fiziškai stiprus vaikinas.
Žinome keletą detalių iš originalios trilogijos, kurias S. Collins tikriausiai išplėtos:
- Maysilee Donner: Tai buvo kita 12-osios apygardos tributė, Madžės (Katniss draugės) teta ir originali strazdo segės savininkė. Jos sąjunga su Heimiču arenoje ir tragiška mirtis nuo paukščių giesmininkų turėtų būti viena jautriausių knygos vietų.
- Arenos siaubas: 50-ųjų žaidynių arena buvo apgaulingai graži, bet mirtina. Viskas joje – nuo vandens iki augalų – buvo nuodinga arba pavojinga. Tikėtina, kad autorė detaliai aprašys šį psichologinį terorą.
- Kova su Snou: Nors Heimičas ir Koriolanas Snou (kuris tuo metu jau buvo įsitvirtinęs valdžioje) tiesiogiai arenoje nesusitiko, jų intelektualinė dvikova prasidėjo būtent tada. Heimičo būdas pergudrauti sistemą tapo asmeniniu įžeidimu Snou.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Internete klaidžiojant daugybei gandų, svarbu atskirti faktus nuo spėliojimų. Štai atsakymai į pačius svarbiausius klausimus, kylančius gerbėjams.
Kada tiksliai pasirodys knyga ir filmas?
Knyga „Sunrise on the Reaping“ pasirodys 2025 m. kovo 18 d. Filmo premjera numatyta 2026 m. lapkričio 20 d.
Ar knygoje bus Katniss Everdeen?
Ne. Veiksmas vyksta 24 metai prieš Katniss gimimą. Tačiau tikėtina, kad sutiksime jos tėvus (jei jie tuo metu buvo vaikai) arba kitus giminaičius, taip pat kitus pažįstamus veikėjus jaunystėje.
Ar sugrįš tie patys aktoriai?
Kadangi veiksmas vyksta praeityje, Woody Harrelsonas (vaidinęs Heimičą) negalės atlikti pagrindinio vaidmens, nes personažas yra paauglys. Tačiau gerbėjai tikisi, kad jis galėtų pasirodyti kaip pasakotojas arba „flash-forward“ scenose, nors oficialių žinių apie aktorių atranką dar nėra.
Ar būtina būti perskaičius kitas knygas?
Nors tai yra priešistorė ir ją galima skaityti atskirai, didžiausią malonumą ir emocinį poveikį patirsite, jei būsite susipažinę su originalia trilogija. Tai leis suprasti daugybę užuominų ir ironijos, susijusios su Heimičo ateitimi.
Literatūrinis kontekstas ir sugrįžimas į distopiją
Šios knygos pasirodymas žymi įdomų lūžį jaunimo literatūros (YA) rinkoje. Prieš dešimtmetį „Bado žaidynės“ sukėlė distopinių knygų bumą („Divergentė“, „Bėgantis labirintu“), kuris vėliau nuslopo ir užleido vietą fantastikai (fantasy) bei šiuolaikiniams romanams. S. Collins sugrįžimas gali vėl atgaivinti susidomėjimą socialine kritika per fantastikos prizmę.
Be to, S. Collins įrodė, kad moka rašyti priešistores, kurios praturtina, o ne sugadina originalą. „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ buvo puikiai įvertinta kritikų už tai, kad sugebėjo paversti tironą Snou suprantamu (nors ir ne teigiamu) personažu. Dabar autorė imasi dar sunkesnės užduoties – papasakoti istoriją herojaus, kurį mes jau mylime, ir parodyti, kaip sistema jį sulaužė dar prieš jam sutinkant Katniss.
Ar verta laukti 2025-ųjų?
Nepaisant skeptikų balsų, „Pjūties aušra“ yra vienas laukiamiausių dešimtmečio literatūros įvykių. „Bado žaidynių“ pasaulis yra neįtikėtinai detalus ir paveikus, o Suzanne Collins rašymo stilius, pasižymintis aštria socialine satyra ir greitu tempu, retai nuvilia. Ši knyga nebus tik dar vienas nuotykis – tai bus pasakojimas apie praradimą, traumą ir tai, kaip vienas žmogus, net ir laimėjęs žaidimą, gali prarasti viską, kas jam brangu.
Gerbėjams tai proga sugrįžti į pasaulį, kuris suformavo visą skaitytojų kartą. Mums lieka tik laukti, spėlioti ir ruoštis dar vienai kelionei į Panemą, kur, kaip visada, tikimybė niekada nėra mūsų pusėje.
