Savęs pažinimas yra viena sudėtingiausių, tačiau ir labiausiai apdovanojančių kelionių, į kurią gali leistis žmogus. Nors profesionali psichoterapija yra nepakeičiamas įrankis sprendžiant gilesnes problemas, kokybiška psichologinė literatūra gali tapti galingu katalizatoriumi asmeniniam augimui. Knygos suteikia galimybę pažvelgti į savo vidinį pasaulį iš šalies, atpažinti pasikartojančius elgesio modelius ir suprasti, kodėl jaučiamės ar elgiamės būtent taip, o ne kitaip. Šiame straipsnyje pateikiame išsamią ekspertų rekomenduojamų knygų apžvalgą, kuri padės ne tik praplėsti akiratį, bet ir rasti konkrečius įrankius emociniam intelektui ugdyti bei vidinei ramybei atrasti.
Kodėl verta skaityti psichologinę literatūrą?
Biblioterapija, arba gydymas knygomis, nėra naujas reiškinys. Skaitydami apie kitų žmonių patirtis arba gilindamiesi į mokslinius žmogaus psichikos tyrimus, mes atliekame keletą svarbių funkcijų:
- Normalizavimas: Suprantame, kad mūsų jausmai, baimės ir nerimas nėra unikalūs tik mums. Tai mažina izoliacijos jausmą.
- Žodyno plėtra: Psichologinės knygos suteikia žodžius ir sąvokas, padedančias tiksliai įvardinti sudėtingas emocines būsenas.
- Sąmoningumo didinimas: Sužinoję apie kognityvinius iškraipymus ar gynybos mechanizmus, pradedame juos pastebėti savo kasdieniame gyvenime.
Svarbu pabrėžti, kad ne visos populiariosios psichologijos knygos yra vienodai vertingos. Rinkoje gausu „greitojo maisto” lygio literatūros, žadančios greitus sprendimus. Todėl žemiau pateikiame tik tas knygas, kurios yra pripažintos specialistų ir remiasi moksliniais tyrimais arba ilgamete klinikine praktika.
Klasika: Egzistencinė psichologija ir prasmės paieškos
Norint geriau pažinti save, dažnai tenka atsakyti į fundamentalius klausimus apie gyvenimo prasmę. Šioje srityje yra keletas kūrinių, kurie laikomi nepakeičiamais.
Viktoras Franklis – „Žmogus ieško prasmės“
Tai nėra tiesiog psichologinė teorija, tai – liudijimas. V. Franklis, austrų psichiatras, išgyvenęs nacių koncentracijos stovyklas, savo knygoje dėsto logoterapijos pagrindus. Pagrindinė knygos mintis – žmogų labiausiai motyvuoja ne malonumo siekis (kaip teigė Froidas), o prasmės poreikis. Skaitydami šią knygą, jūs:
- Išmoksite atskirti tai, ko negalite kontroliuoti, nuo savo reakcijos, kurią visada galite pasirinkti.
- Suprasite, kad net didžiausioje kančioje galima rasti prasmę, kuri padeda išgyventi.
- Gausite įkvėpimo ieškoti savo asmeninės gyvenimo misijos, o ne tik tenkinti trumpalaikius norus.
Erichas Fromas – „Menas mylėti“
Daugelis žmonių savęs nepažįsta per santykį su kitais. E. Fromas griauna mitą, kad meilė yra tik jausmas, kuris „ištinka“. Jis teigia, kad meilė yra menas ir gebėjimas, kurį reikia lavinti. Ši knyga padeda suprasti:
- Kuo skiriasi brandi meilė nuo simbiotinio ryšio ar priklausomybės.
- Kaip mūsų gebėjimas būti vienumoje tiesiogiai koreliuoja su gebėjimu mylėti kitą.
- Kad meilė sau nėra egoizmas, o būtina sąlyga mylėti kitus.
Emocinis intelektas ir vaikystės traumos
Dažnai mūsų dabartinį elgesį diktuoja praeities šešėliai. Norint geriau pažinti save šiandien, būtina atsigręžti atgal.
Bessel van der Kolk – „Kūnas mena viską“
Ši knyga sukėlė revoliuciją traumų supratime. Autorius, vienas žymiausių pasaulio traumų ekspertų, paaiškina, kaip trauminės patirtys (nebūtinai tik karas ar smurtas, bet ir emocinė apleistis) fiziškai pakeičia mūsų smegenis ir kūną. Knyga padeda suprasti:
Kodėl kartais reaguojame neadekvačiai jautriai į, atrodytų, menkas situacijas. Kaip kūnas „užrakina“ stresą ir kodėl vien kalbėjimo terapijos gali nepakakti. Tai esminis skaitinys tiems, kurie jaučia nerimą, bet negali rasti jo priežasties.
Lindsay C. Gibson – „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“
Jei dažnai jaučiatės vieniši, nesuprasti ar nuolat siekiate kitų pritarimo, ši knyga gali tapti raktu į savęs atradimą. Autorė detaliai aprašo emociškai nebrandžių tėvų tipus ir kaip augimas tokioje aplinkoje formuoja vaiko, o vėliau ir suaugusiojo, asmenybę. Ji padeda:
- Atpažinti savo „tikrąjį aš“ ir atskirti jį nuo „vaidmens aš“, kurį sukūrėte norėdami įtikti tėvams.
- Nustoti tikėtis emocinio ryšio iš žmonių, kurie nepajėgūs jo suteikti.
- Ugdyti emocinį atsparumą ir kurti sveikesnius santykius.
Mąstymo klaidos ir sprendimų priėmimas
Savęs pažinimas neįmanomas be supratimo, kaip veikia mūsų „kompiuteris” – smegenys. Kognityvinė psichologija siūlo įrankius, padedančius objektyviau vertinti savo sprendimus.
Daniel Kahneman – „Mąstymas, greitas ir lėtas“
Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas atskleidžia dvi mąstymo sistemas, kurios valdo mūsų gyvenimą. Sistema 1 yra greita, intuityvi ir emocionali, o Sistema 2 – lėta, svarstanti ir logiška. Kodėl tai svarbu savęs pažinimui?
Dauguma mūsų klaidų, stereotipų ir neteisingų savęs vertinimų kyla iš to, kad pasikliaujame Sistema 1 ten, kur reikėtų Sistemos 2. Knyga moko atpažinti kognityvinius šališkumus (pvz., patvirtinimo šališkumą), kurie iškraipo mūsų realybės suvokimą. Suprasdami šiuos mechanizmus, galime priimti geresnius sprendimus ir mažiau save teisti už klaidas, kurios yra tiesiog mūsų biologijos dalis.
Įpročiai ir elgesio keitimas
Mes esame tai, ką darome nuolatos. Todėl įpročių analizė yra tiesioginis kelias į savęs pažinimą.
James Clear – „Atominiai įpročiai“
Nors tai labiau saviugdos knyga, ji remiasi gilia bihevioristine psichologija. J. Clear ne tik moko, kaip keisti įpročius, bet ir aiškina, kaip įpročiai formuoja mūsų tapatybę. Pagrindinė mintis – norint pakeisti elgesį, reikia keisti ne tikslus, o tapatybę (pvz., ne „aš bandau mesti rūkyti“, o „aš nesu rūkantis“). Tai praktinis vadovas tiems, kurie nori suprasti, kodėl jiems nepavyksta laikytis pažadų sau ir kaip maži pokyčiai lemia didelius asmenybės virsmus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pradedant domėtis psichologine literatūra, dažnai kyla praktinių klausimų. Štai keletas atsakymų į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
- Ar šios knygos gali pakeisti vizitą pas psichologą?
Ne. Knygos yra puikus papildomas įrankis (edukacija), tačiau jos negali suteikti grįžtamojo ryšio, diagnozuoti sutrikimų ar padėti saugiai išgyventi gilias traumas. Jei jaučiate didelį psichologinį skausmą, visada kreipkitės į specialistą. - Nuo kurios knygos geriausia pradėti?
Jei esate pradedantysis, rekomenduojama pradėti nuo lengvesnio turinio, pavyzdžiui, James Clear „Atominiai įpročiai“ arba Marko Mansono „Subtilus menas nekrušti sau proto“ (nors ir provokuojanti, ji turi gerų psichologinių įžvalgų). Jei ieškote prasmės – rinkitės Viktorą Franklį. - Ką daryti, jei skaitant kyla stiprios neigiamos emocijos?
Tai natūralu. Psichologinė literatūra dažnai paliečia jautrias vietas. Jei emocijos tampa per stiprios, padarykite pertrauką. Tai ženklas, kad knyga veikia, tačiau svarbu neforsuoti proceso. - Ar verta skaityti psichologines knygas audio formatu?
Taip, tai puikus būdas įsisavinti informaciją. Tačiau gilesnėms knygoms (pvz., D. Kahnemano) gali prireikti popierinės versijos, kad galėtumėte pasibraukti svarbias mintis, sustoti ir pamąstyti.
Kaip efektyviai taikyti perskaitytas žinias: praktinis metodas
Vienas didžiausių iššūkių skaitant psichologinę literatūrą yra vadinamoji „pasyvaus žinojimo“ spąstai. Mes perskaitome knygą, jaučiamės protingesni, tačiau mūsų realus gyvenimas nepasikeičia. Kad knygos iš tiesų padėtų geriau pažinti save, rekomenduojama taikyti aktyvaus skaitymo strategiją.
Pirmiausia, veskite refleksijų dienoraštį. Skaitydami skyrių, ne tik pasibraukite gražias citatas, bet ir užduokite sau klausimą: „Kaip tai atsispindi mano gyvenime?“. Pavyzdžiui, jei skaitote apie gynybos mechanizmus, pabandykite prisiminti konkrečią situaciją praėjusią savaitę, kurioje galimai naudojote šį mechanizmą. Užrašytas pavyzdys tampa realiu savęs pažinimo aktu, o ne tik teorija.
Antra, praktikuokite „Vienos idėjos taisyklę“. Baigę skaityti knygą, nesistenkite įgyvendinti visų patarimų iš karto. Išsirinkite vieną esminę įžvalgą ar praktiką ir taikykite ją bent dvi savaites. Tai gali būti paprastas dalykas, pavyzdžiui, pauzė prieš atsakant į kritiką (remiantis emocinio intelekto literatūra) arba kasdienis dėkingumo fiksavimas. Tik per patyrimą ir pasikartojimą neuronų jungtys persitvarko, ir naujos žinios tampa jūsų asmenybės dalimi. Savęs pažinimas per knygas yra lėtas procesas, reikalaujantis kantrybės ir sąžiningumo su pačiu savimi, tačiau jo vaisiai – vidinė ramybė ir aiškumas – yra to verti.
