Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kiekvienas laisvas momentas dažniausiai užpildomas socialinių tinklų peržiūra ar vaizdo žaidimais, tėvams tampa tikru iššūkiu paskatinti paauglius paimti į rankas knygą. Dažnai girdime skundus, kad jaunoji karta nebeskaito, tačiau tiesa yra šiek tiek kitokia: jie skaito, tik dažnai ne tai, kas įtraukta į privalomosios literatūros sąrašus. Norint, kad paauglys padėtų telefoną į šalį ir pasinertų į tekstą, knyga turi būti ne tik „naudinga“ ar „pamokanti“, bet ir emociškai artima, dinamiška bei atliepianti jų vidines dramas. Svarbiausia užduotis – rasti tą vienintelį kūrinį, kuris taptų vartais į literatūros pasaulį ir įrodytų, kad vaizduotė gali sukurti ryškesnius vaizdus nei telefono ekranas.
Kodėl paaugliai renkasi ekranus, o ne knygas?
Prieš pradedant vardinti konkrečias rekomendacijas, svarbu suprasti psichologinį foną. Paauglystė yra savęs ieškojimo, maišto ir intensyvių emocijų laikas. Socialiniai tinklai siūlo greitą dopamino dozę ir, kas svarbiausia, bendrystės jausmą. Tuo tarpu klasikinė literatūra, kuri dažnai brukam mokykloje, gali atrodyti lėta, archajiška ir neturinti nieko bendro su jų realybe.
Tačiau čia į pagalbą ateina šiuolaikinė jaunimo literatūra (angl. Young Adult arba YA). Tai žanras, kuris nevengia aštrių temų, kalba paaugliams suprantama kalba ir dažnai pasižymi kinematografišku siužetu. Jei norite sudominti paauglį, ieškokite knygų, kurios:
- Turi greitą tempą: Veiksmas prasideda nuo pirmojo puslapio, be ilgų įžangų.
- Nagrinėja aktualias problemas: Psichologinė sveikata, pirmosios meilės, patyčios, tapatybės paieškos.
- Yra populiarios „BookTok“ bendruomenėje: TikTok platformos knygų mylėtojų bendruomenė turi milžinišką įtaką ir dažnai „prikelia“ knygas naujam gyvenimui.
Fantastika ir distopijos: pabėgimas į kitus pasaulius
Vienas geriausių būdų atitraukti dėmesį nuo realybės – pasiūlyti alternatyvią realybę. Fantastinės knygos ir distopijos vis dar karaliauja paauglių literatūros viršūnėse. Jos leidžia saugiai išgyventi pavojus ir tapatintis su herojais, kurie kovoja prieš sistemą.
Leigh Bardugo „Šešetas varnų“
Tai nėra tipinė istorija apie gėrį ir blogį. Tai pasakojimas apie nusikaltėlių gaują, kuri imasi neįmanomos misijos. Knyga pasižymi itin ryškiais, psichologiškai sudėtingais veikėjais ir tamsia, paslaptinga atmosfera. Paauglius traukia tai, kad herojai nėra tobuli – jie turi ydų, traumų ir savanaudiškų tikslų, todėl atrodo tikri ir artimi. Dinamiškas siužetas neleidžia atsitraukti, o knygos pabaiga verčia nedelsiant ieškoti tęsinio.
Neal Shusterman „Dalgis“
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame žmonės įveikė mirtį, ligas ir karus. Tačiau, kad Žemė nebūtų perpildyta, egzistuoja „dalgiai“ – žmonės, kurių darbas yra atimti gyvybes. Ši knyga kelia gilius moralinius klausimus apie gyvenimo prasmę, valdžią ir žmogiškumą, tačiau tai daro per įtemptą veiksmo prizmę. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgo „Bado žaidynes“, bet ieško kažko intelektualesnio ir naujesnio.
Trileriai ir detektyvai: kai smalsumas nugali telefoną
Niekas taip neprikausto dėmesio kaip noras sužinoti „kas tai padarė“. Šiuolaikiniai jaunimo trileriai yra parašyti taip, kad kiekvieno skyriaus pabaigoje norisi versti dar vieną puslapį. Tai puiki alternatyva tiems, kurie teigia, kad knygos yra „nuobodžios“.
Karen M. McManus „Vienas iš mūsų meluoja“
Ši knyga dažnai apibūdinama kaip filmo „Pusryčių klubas“ ir detektyvo mišinys. Penki moksleiviai lieka po pamokų, bet gyvi išeina tik keturi. Kiekvienas turi paslaptį, kiekvienas turėjo motyvą. Autorė meistriškai manipuliuoja skaitytoju, o trumpi skyriai ir nuolatinė įtampa idealiai tinka šiuolaikiniam, sunkiai dėmesį išlaikančiam skaitytojui. Be to, knygoje gausu socialinių tinklų tematikos, kas daro ją labai realistišką.
Holly Jackson „Geroji mergaitėžudžio vadovas“
Tai knyga, kurią tiesiog „praryja“ net ir tie paaugliai, kurie paprastai neskaito. Pagrindinė veikėja Pipė nusprendžia savo mokykliniam projektui ištirti seną žmogžudystės bylą, kuria visi jau seniai patikėjo. Knygos formatas unikalus – joje gausu interviu transkripcijų, žemėlapių, žinučių susirašinėjimų, todėl tekstas nėra monotoniškas ir vizualiai primena naršymą telefone, kas palengvina skaitymo procesą.
Realistinė proza: kai reikia supratimo ir paguodos
Kartais paaugliams reikia ne pabėgimo, o jausmo, kad jie nėra vieni su savo problemomis. Realistinė proza (dar vadinama Coming of Age) padeda jiems reflektuoti savo jausmus.
Adam Silvera „Pabaigoje jie abu miršta“
Nepaisant „spoilerio“ pavadinime, ši knyga yra nepaprastai gyvybinga. Ji pasakoja apie pasaulį, kuriame žmonės gauna skambutį likus 24 valandoms iki mirties. Tai istorija apie draugystę, drąsą būti savimi ir gebėjimą džiaugtis akimirka. Knyga tapo virusine TikTok platformoje būtent dėl savo emocinio krūvio – ji leidžia paaugliams išverkti susikaupusias emocijas, o tai yra svarbi terapinė skaitymo funkcija.
Alice Oseman „Širdžių užkariautojas“ (Heartstopper)
Nors tai yra grafinis romanas (komiksas), nereikėtų jo nuvertinti. Grafiniai romanai yra puikus „tiltas“ į skaitymą tiems, kuriuos gąsdina ilgi tekstai. „Heartstopper“ pasakoja šiltą, jautrią istoriją apie dviejų vaikinų draugystę ir meilę, paliesdamas psichologinės sveikatos, valgymo sutrikimų ir savęs priėmimo temas. Vizualus pasakojimas yra lengvai „suvirškinamas“, tačiau emociškai labai stiprus.
Lietuvių autorių balsas: artima ir sava
Klaidinga manyti, kad dėmesio vertos tik verstinės knygos. Šiuolaikinė lietuvių jaunimo literatūra išgyvena renesansą ir siūlo kokybiškus kūrinius, kurių veiksmas vyksta mums pažįstamoje aplinkoje.
Verta atkreipti dėmesį į tokias autores kaip Ilona Ežerinytė ar Daina Opolskaitė. Jų knygos („Sutikti eidą“, „Ir vienąkart, Riči“) kalba apie lietuvišką paauglystės realybę, kuri, nors ir universali, turi savitą, atpažįstamą prieskonį. Skaitydami apie veikėjus, vaikštančius tomis pačiomis gatvėmis, paaugliai lengviau užmezga ryšį su tekstu.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Mano paauglys skaito tik komiksus ar mangą. Ar tai skaitosi kaip skaitymas?
Tikrai taip! Grafiniai romanai ir manga reikalauja tų pačių kognityvinių įgūdžių: siužeto sekimo, veikėjų analizės, emocinio įsitraukimo. Be to, jie lavina vizualinį raštingumą. Dažnai tai būna pirmas žingsnis link sudėtingesnės literatūros, todėl jokiu būdu nereikėtų to drausti ar menkinti.
Ar audio knygos yra gera alternatyva?
Audio knygos yra puikus būdas „skaityti“ tiems, kurie yra nuolat judesyje arba turi skaitymo sutrikimų (pvz., disleksiją). Klausymas lavina vaizduotę, turtina žodyną ir leidžia mėgautis istorija. Jei paauglys nenori imti knygos į rankas, pasiūlykite jam audio formatą klausytis keliaujant į mokyklą ar tvarkantis kambarį.
Kaip įsiūlyti knygą neįkyrint?
Niekada nepirkite knygos sakydami „tau reikia tai perskaityti“. Geriausia taktika – „palikimo“ metodas. Tiesiog palikite įdomią knygą matomoje vietoje (ant stalo, sofos) be jokio komentaro. Viršelis ir smalsumas dažnai padaro savo. Taip pat galite pasakyti: „Girdėjau, kad pagal šią knygą kuriamas serialas „Netflix“, visi apie ją kalba“, – tai sužadina socialinio aktualumo jausmą.
Skaitymo ritualų kūrimas visai šeimai
Norint, kad paauglys atsitrauktų nuo telefono, vien geros knygos rekomendacijos gali nepakakti – reikia ir tinkamos aplinkos. Jei tėvai patys visus vakarus praleidžia prie ekranų, veidmainiška reikalauti iš vaiko skaityti. Geriausias pavyzdys yra užkrečiamas. Pabandykite įvesti „tylos valandą“ ar „skaitymo pusvalandį“, kai visi šeimos nariai išjungia Wi-Fi ir skaito savo pasirinktas knygas. Tai neturi būti prievarta, o veikiau jaukus ritualas su arbata ir užkandžiais.
Taip pat verta atsiminti, kad skaitymas neturi būti darbas. Leiskite paaugliui mesti knygą, jei ji neįtraukė po 50 puslapių. Priverstinis neįdomios knygos skaitymas yra greičiausias būdas užmušti meilę literatūrai. Suteikite jiems laisvę rinktis, klysti ir atrasti tai, kas iš tikrųjų priverčia pamiršti pypsintį telefoną. Kai knyga atliepia vidinius paauglio poreikius, ji tampa nebe pareiga, o geriausiu draugu, su kuriuo nesinori skirtis.
