Kasdienis bendravimas dažnai atrodo savaime suprantamas: bendraujame darbe, šeimoje, su draugais ar partneriu, tačiau retai susimąstome, kiek daug santykių kokybė priklauso nuo mažų, pasikartojančių bendravimo įpročių. Net ir nedidelės klaidos, kurių dažnai net nepastebime, laikui bėgant gali sukurti atstumą, nesusipratimus ir emocinę įtampą. Laimei, dauguma jų yra lengvai ištaisomos. Suprasdami, kur slypi pagrindiniai bendravimo sunkumai, galime juos pakeisti ir taip pagerinti ryšį su svarbiausiais žmonėmis.
Neverbaliniai signalai, kurie klaidina pašnekovą
Didelė dalis mūsų bendravimo vyksta neverbaliai – per gestus, kūno poziciją, balso toną, akių kontaktą. Jei tai ignoruojame, galime netyčia siųsti priešingą žinutę nei ta, kurią norime perduoti.
Dažniausios klaidos:
- Vengimas akių kontakto, kuris gali būti interpretuojamas kaip nepasitikėjimas ar nenoras bendrauti.
- Sukryžiuotos rankos, kurias kiti gali suprasti kaip gynybiškumą.
- Per griežtas ar pakeltas balso tonas, sukuriantis įtampą.
Sprendimai gali būti paprasti, bet veiksmingi:
- Sąmoningas akių kontakto palaikymas, bet ne per ilgas, kad nebūtų nemalonu.
- Atvira kūno pozicija, rodanti pasitikėjimą ir įsitraukimą.
- Ramesnis ir minkštesnis balso tonas, ypač diskusijų metu.
Per greiti vertinimai ir išankstinės nuostatos
Labai dažna klaida – daryti išvadas dar neįsiklausius į realią situaciją. Kai skubame vertinti, galime neteisingai suprasti kitą žmogų ir sukelti ginčus.
Kodėl taip nutinka?
- Turime savo įsitikinimus, kurie filtruoja informaciją.
- Emocijos trukdo objektyviai vertinti pašnekovo žodžius.
- Esame įpratę manyti, kad žinome, ką kitas nori pasakyti, nors taip ne visada yra.
Norint to išvengti, verta:
- Klausti papildomų klausimų ir leisti aiškiai išreikšti mintį.
- Neskubėti daryti išvadų, kol neišklausėte iki galo.
- Pasitikslinti: „Ar teisingai supratau, kad…?“
Nesąmoningas kaltinimas ir gynybinė reakcija
Kai kalbame pykdami ar esame nusivylę, nesąmoningai galime pradėti kaltinti kitą. Tai dažnai išprovokuoja gynybinę reakciją, o tuomet konstruktyvus dialogas tampa nebeįmanomas.
Dažniausi kaltinimo požymiai:
- Sakiniai prasidedantys žodžiais „Tu visada…“ arba „Tu niekada…“.
- Bendrų situacijų supaprastinimas į vieno žmogaus kaltę.
- Gesinanti kritika, kuri nepadeda rasti sprendimo.
Tai pakeisti padeda vadinamoji „aš“ žinučių technika. Vietoj kaltinimo galima sakyti:
- „Aš jaučiuosi įskaudintas, kai taip nutinka.“
- „Man būtų lengviau, jei pasidalintume pareigomis.“
- „Aš noriu suprasti, kaip tu matai šią situaciją.“
Toks kalbėjimas leidžia išreikšti savo emocijas nepuolant kito ir sumažina konflikto riziką.
Per mažai aktyvaus klausymosi
Aktyvus klausymasis – ne tik tyla, kol kitas kalba. Tai sąmoningas įsitraukimas: parodyti, kad girdite ir suprantate.
Kas trukdo klausytis aktyviai?
- Mintyse ruošiamės savo atsakymą.
- Pertraukiame, nes manome, kad žinome, ką kitas nori pasakyti.
- Daugiafunkcinės veiklos, pvz., tikriname telefoną, dirbame.
Siekiant pagerinti klausymąsi, galima:
- Parodyti pritarimą galvos linktelėjimu.
- Kartkartėmis perfrazuoti: „Tu sakai, kad…“
- Visą dėmesį skirti pašnekovui be trukdžių.
Problemos ignoravimas vietoje sprendimo paieškos
Kartais tikimės, kad konfliktai „išsispręs patys“, tačiau nutylėti nesutarimai dažniausiai tik kaupiasi. Tai veda prie frustracijos ir emocinio atitolimo.
Daug veiksmingiau:
- Skirti laiko pokalbiui, kai emocijos nuslūgusios.
- Įvardyti problemą aiškiai, bet pagarbiai.
- Kartu rasti kompromisą, kuris tenkina abi puses.
Atviras dialogas leidžia išvengti po truputį augančio įsiskaudinimo, kuris ilgainiui gali tapti rimta santykių našta.
Per dideli lūkesčiai ir neaiškūs poreikiai
Dažnai tikimės, kad artimi žmonės mus supras be žodžių. Tačiau net ir labai artimas žmogus negali nuspėti visko, ką jaučiame ar ko norime.
Siekiant pagerinti tarpusavio ryšį, svarbu:
- Aiškiai išsakyti savo poreikius.
- Nepriešinti lūkesčių realybei, bet prireikus juos peržiūrėti.
- Nenubraukti kito pastangų, net jei jos skiriasi nuo jūsų lūkesčių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip pastebėti savo bendravimo klaidas?
Stebėkite reakcijas: jei dažnai kyla nesusipratimų, verta įsivertinti savo toną, žodžius ar gestus. Taip pat naudinga išgirsti artimų žmonių atsiliepimus.
Kaip išmokti geriau klausytis?
Pradėkite nuo paprasto žingsnio – kalbėdami su žmogumi skirkite jam visą dėmesį. Nepertraukinėkite ir nepulkite iškart siūlyti sprendimų.
Ką daryti, jei pašnekovas reaguoja gynybiškai?
Venkite kaltinimų ir kaltinančių formuluočių. Vietoj to naudokite „aš“ žinutes ir parodykite, kad norite suprasti, o ne apkaltinti.
Ar galima greitai pakeisti bendravimo įpročius?
Nepavyks visko pakeisti iškart, bet nuosekliai įvedus nedidelius pokyčius bendravimo kokybė gali pagerėti labai greitai.
Paprasti žingsniai, padedantys kurti sveikesnį bendravimą
Kiekvienas gali pagerinti savo bendravimą net ir nedideliais, bet sąmoningais veiksmais. Įsisąmoninus pasikartojančias klaidas ir pakeitus jas teigiamais įpročiais, santykiai tampa tvirtesni, aiškesni ir artimesni. Svarbiausia – pastangos ir noras suprasti kitą žmogų, nes būtent atjauta ir nuoširdumas yra bet kokio gero bendravimo pagrindas.
