Vaikų gebėjimas pasitikėti savimi formuojasi nuolat, kiekviename jų žingsnyje ir patirtyje. Net tokie paprasti veiksmai kaip šokinėjimas per balas gali tapti reikšmingu saviraiškos, smalsumo ir pasididžiavimo savimi šaltiniu. Šis, suaugusiems atrodytų nereikšmingas, gebėjimas vaikams simbolizuoja savarankiškumą, drąsą ir atradimų džiaugsmą. Norint suprasti, kaip vaikai įgyja pasitikėjimo sakydami „aš moku šokinėti per balas“, svarbu atkreipti dėmesį į jų aplinką, emocinį palaikymą ir galimybę klysti be baimės.
Emocinis saugumas kaip pasitikėjimo pagrindas
Vaiko emocinis saugumas yra kertinė sąlyga, leidžianti jam išdrįsti išbandyti naujus dalykus. Jei vaikas jaučiasi priimamas ir suprastas, jis drąsiau tyrinėja aplinką ir skatinamas išbandyti veiklas, kurios jam kelia džiaugsmą. Būtent tokios veiklos kaip šokinėjimas per balas yra puiki galimybė mokytis pasitikėti savimi neformaliai, žaidimo būdu.
Emocinis saugumas grindžiamas keliomis pagrindinėmis nuostatomis:
- Vaikas nebijo suklysti, nes žino, kad suaugusieji jį palaikys.
- Aplinka draugiška, nesmerkia bandymų ir eksperimentavimo.
- Šiltas ryšys su tėvais ar globėjais suteikia drąsos imtis iniciatyvos.
Todėl net paprastas leidimas vaikui taškytis per balas gali sustiprinti jo pasitikėjimą savo galimybėmis ir priminti, kad mokymasis yra smagus procesas.
Judėjimo laisvė skatina pasitikėjimą savimi
Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir aktyvūs. Judėjimas – bėgiojimas, šokinėjimas, lipimas – jiems yra ne tik fizinė veikla, bet ir būdas patirti save, patikrinti savo galimybes ir pajusti kontrolę. Kai vaikas supranta, kad gali įšokti į balą, išlaikyti pusiausvyrą arba net įveikti gilesnę balą, jis įgauna pasitikėjimo savo kūnu ir judesiais.
Fizinė veikla teikia vaikui daug teigiamų emocijų:
- stiprina koordinaciją ir pusiausvyrą,
- leidžia išbandyti riziką saugioje aplinkoje,
- padeda geriau pažinti savo kūno galimybes,
- suteikia progą pajusti, kad jis pats kontroliuoja situaciją.
Kai vaikas nuolat patiria sėkmę per judėjimą, jis natūraliai pradeda tikėti savimi ir savo gebėjimais. Šokinėjimas per balas yra vienas iš paprasčiausių būdų šį jausmą patirti jau ankstyvame amžiuje.
Teigiamas suaugusiųjų palaikymas ir jo reikšmė
Vaiko savivertė daugeliu atvejų formuojasi pagal tai, kaip į jo veiksmus reaguoja aplinkiniai, ypač tėvai. Teigiamas palaikymas – šypsena, padrąsinimas, įvertinimas – padeda vaikui suprasti, kad jo pastangos yra svarbios. Tai nereiškia, kad reikia nuolat girti, tačiau pozityvus pritarimas suteikia vaikui emocinį pagrindą pasitikėti savimi.
Norint paskatinti vaiką jaustis drąsiai, rekomenduojama:
- Stebėti vaiką, nesikišant per daug, bet esant šalia, jei prireiktų pagalbos.
- Leisti daryti klaidas – taip vaikas mokosi, kad klaidos yra natūralios.
- Pabrėžti pastangas, o ne rezultatą. Pavyzdžiui: „Mačiau, kaip drąsiai šokai į tą balą.“
- Skatinti savarankiškumą, suteikiant vaikui pasirinkimo laisvę.
Toks palaikymas padeda vaikui suvokti, kad jis yra pajėgus ir kad jo pasiekimai turi vertę, net jei jie atrodo smulkūs ar žaismingi.
Žaidimas kaip savivertės stiprinimo priemonė
Žaidimas yra natūraliausia ir efektyviausia vaikų mokymosi forma. Šokinėjimas per balas yra žaidimas, kuriame susipina smagumas, netikėtumas, fizinis aktyvumas ir atradimai. Vaikas žaidimo metu kuria taisykles, sprendžia problemas ir mokosi drąsiai priimti iššūkius.
Žaidžiant ugdomas pasitikėjimas savimi, nes:
- vaikas išbando savo idėjas praktikoje,
- greitai gauna grįžtamąjį ryšį iš aplinkos,
- patiria džiaugsmą ir pasitenkinimą,
- kuriamas savarankiškumo jausmas.
Šokinėjimas per balas ypač naudingas mažiems vaikams, nes suteikia greitą pergalės jausmą: vienas šuolis – ir iškart matomas rezultatas. Tai stiprina motyvaciją ir drąsina bandyti dar kartą.
Kaip sukurti aplinką, kuri padėtų vaikui drąsiai tyrinėti?
Tėvai ir pedagogai gali daug prisidėti prie vaiko pasitikėjimo savimi augimo. Siekiant sukurti palankią aplinką tyrinėjimui, svarbu:
- netrukdyti vaikui išbandyti naujų veiklų, jei jos yra saugios,
- nepertraukti jo iniciatyvos,
- suteikti tinkamą aprangą ir avalynę, kad vaikas galėtų laisvai judėti,
- leisti vaikui susitepti, taškytis ir patirti veiklos pilnumą,
- skatinti fantaziją – galbūt balos tampa upėmis, ežerais ar nuotykiais.
Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi laisvas eksperimentuoti ir, svarbiausia, išdrįsta sakyti: „Aš moku.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie vaikų pasitikėjimą
Ar tikrai tokie paprasti žaidimai gali padėti vaikui įgyti pasitikėjimo?
Taip, net paprasčiausi veiksmai, kurie leidžia vaikui pajusti kontrolę ir sėkmę, stiprina jo savivertę. Šokinėjimas per balas sukuria natūralią erdvę mokytis savarankiškumo ir drąsos.
Ką daryti, jei vaikas bijo rizikuoti?
Reikia neskubinti ir švelniai palaikyti. Parodykite, kaip galima šokti per balą, padrąsinkite ir leiskite vaikui rinktis, kada jis pasiruošęs tai padaryti.
Kaip dažnai reikėtų skatinti vaiką imtis naujų veiklų?
Natūraliai, be spaudimo. Vaikas pats parodo, kada jaučia norą tyrinėti. Tėvų užduotis – sudaryti sąlygas ir suteikti emocinį palaikymą.
Ar per didelis pagyrų kiekis gali pakenkti?
Taip, jei giriama nekritiškai ir pernelyg dažnai. Geriausia girti už pastangas, atkaklumą ir bandymus, o ne už rezultatą.
Įkvėpimo idėjos tėvams, norintiems skatinti vaikų drąsą
Tėvai gali išplėsti kasdienes patirtis ir paversti jas savivertę ugdančiomis situacijomis. Tai gali būti pasivaikščiojimai po mišką, keliavimas lietingu oru, atradimų žaidimai arba paprastas leidimas vaikui pačiam pasirinkti dienos veiklą. Kuo daugiau vaikui suteikiama galimybių veikti savarankiškai ir saugiai tyrinėti, tuo labiau jis pasitiki savimi ir drąsiai sako: „Aš moku.“
