Širdies nerimas, dar vadinamas kardiofobija arba nerimo sukeltais širdies simptomais, yra dažnesnis, nei gali atrodyti. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria staigius širdies plazdėjimus, stipresnius dūžius ar neįprastą ritmą ir tai dažnai sieja su sunkiomis ligomis. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad ne visi šie pojūčiai reiškia realią grėsmę. Supratimas, kas vyksta kūne, padeda suvaldyti nerimą ir pasirūpinti savo sveikata atsakingai.
Kas yra širdies nerimas?
Širdies nerimas – tai būsena, kai žmogus jaučia stiprų susirūpinimą dėl savo širdies veiklos, net jei objektyvių medicininių priežasčių nerimauti nėra. Tai gali pasireikšti įvairiais fiziniais pojūčiais, kuriuos sukelia stresas, hormonų pokyčiai ar per didelė įtampa.
Gydytojai pažymi, kad širdies susiję nerimo simptomai yra labai tikroviški, tačiau jų pagrindas dažnai būna psichologinis, o ne fiziologinis.
Dažniausi širdies nerimo simptomai
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos)
- Širdies ritmo padažnėjimas
- Spaudimo jausmas krūtinėje
- Trumpi dūriai ar maudimas
- Dusulio pojūtis
- Svaigulys, silpnumas
- Padidėjęs jautrumas kūno pojūčiams
Kaip gydytojai padeda atskirti širdies nerimą nuo rimtų problemų?
Vienas iš pagrindinių gydytojų tikslų – nustatyti, ar simptomus sukelia nerimas, ar širdies ir kraujagyslių ligos. Tam atliekami keli esminiai žingsniai:
- Anamnezė: paciento simptomų analizė, gyvenimo būdas ir streso lygis.
- Fizinis ištyrimas: kraujospūdis, širdies ritmas, kvėpavimo dažnis.
- EKG tyrimas: padeda įvertinti širdies elektrinę veiklą.
- Kraujo tyrimai: gali parodyti uždegimą, skydliaukės veiklą ar elektrolitų pusiausvyrą.
Dažnai po išsamaus ištyrimo paaiškėja, kad paciento širdis yra visiškai sveika, o pojūčius sukelia stresas, įtampa ar išsekimas. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja kompleksinį požiūrį – tiek fizinės, tiek emocinės sveikatos stiprinimą.
Kodėl stresas stiprina širdies pojūčius?
Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, vadinamąjį „kovok arba bėk“ mechanizmą. Tai sukelia širdies ritmo padažnėjimą, kvėpavimo pagreitėjimą ir adrenalino antplūdį. Net jei žmogus nepatiria realios grėsmės, organizmas reaguoja tarsi pavojus būtų tikras.
Žmonės, jautrūs savo kūno signalams, dažnai šiuos pojūčius interpretuoja kaip ligos ženklus, o tai sukelia dar didesnį nerimą ir sukuria užburtą ratą.
Psichologinės priežastys, kurios gali sustiprinti simptomus
- Nuolatinis stresas darbe ar namuose
- Nemiga ir miego trūkumas
- Per didelis kofeino ar energinių gėrimų vartojimas
- Lėtinis nuovargis
- Ankstesnės traumines patirtys susijusios su sveikata
Kaip suvaldyti širdies nerimą kasdienybėje?
Gydytojai ir psichologai rekomenduoja kelis veiksmingus būdus, padedančius sumažinti širdies nerimo simptomus ir sustiprinti emocinį atsparumą.
1. Kvėpavimo kontrolė
Lėtas ir gilus kvėpavimas ramina nervų sistemą ir sumažina širdies ritmo pokyčius. Vienas paprasčiausių būdų – 4-6 technika: įkvėpti 4 sekundes, iškvėpti 6 sekundes.
2. Reguliarus fizinis aktyvumas
Lengvas sportas: vaikščiojimas, plaukimas, joga ar dviračio minimas padeda sumažinti bendrą įtampą ir stabilizuoti širdies veiklą.
3. Pakankamas miegas
Miego trūkumas yra vienas dažniausių širdies nerimo katalizatorių. Reguliari miego rutina gali gerokai sumažinti simptomus.
4. Subalansuota mityba
Kofeino, alkoholio ir cukraus ribojimas tiesiogiai veikia širdies ritmą ir emocinę savijautą. Gydytojai rekomenduoja rinktis daugiau skaidulų, omega-3 ir magnio turinčių produktų.
5. Emocijų valdymas ir psichologinė pagalba
Kartais širdies nerimas yra ilgalaikio streso pasekmė, todėl naudinga pasikalbėti su psichologu, išmokti atpažinti nerimo šaltinius ir taikyti streso valdymo technikas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar širdies nerimas pavojingas?
Pats nerimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jis gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Vis dėlto svarbu bent kartą pasitikrinti sveikatą, kad būtų atmestos rimtos ligos.
Ar nerimas gali sukelti širdies ligas?
Trumpalaikis nerimas širdies ligų nesukelia, tačiau ilgalaikis, lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl svarbu laiku pasirūpinti emocine sveikata.
Ar normalu jausti pavienius širdies plazdėjimus?
Taip, pavieniai širdies permušimai yra dažni ir dažniausiai nekenksmingi. Jie gali pasireikšti dėl nuovargio, kofeino, streso ar dehidratacijos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Gydytojo konsultacija reikalinga, jei simptomai kartojasi dažnai, lydimi skausmo, alpimo, labai stipraus dusulio ar staiga atsirado be aiškios priežasties.
Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda ilgalaikėje perspektyvoje
Norint sumažinti širdies nerimo pasireiškimą ateityje, svarbu ilgainiui stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Reguliari mankšta, kokybiškas miegas, sveika mityba ir atsakingas požiūris į stresą kuria tvirtą pagrindą stabiliai savijautai. Net nedideli pokyčiai gali atnešti reikšmingą poveikį, o nuoseklumas yra pagrindinis raktas į geresnę sveikatą.
