Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie būtinybę taupyti energiją, sandarinti būstus ir mažinti šildymo sąskaitas. Tačiau statybos inžinieriai ir visuomenės sveikatos specialistai muša pavojaus varpais dėl vienos tendencijos, kuri, nors ir atrodo logiška taupymo sumetimais, ilgainiui padaro daugiau žalos nei naudos. Tai – aklas namų sandarinimas pamirštant apie tinkamą oro apykaitą. Daugybė gyventojų, įsirengę naujus plastikinius langus ar apšiltinę fasadus, padaro kritinę klaidą: jie hermetiškai uždaro savo gyvenamąsias erdves, tikėdamiesi išsaugoti kiekvieną šilumos laipsnį, tačiau taip sukuria idealias sąlygas pelėsiui, konstrukcijų irimui ir lėtinėms sveikatos problemoms. Ekspertai pabrėžia, kad šis elgesys ypač suintensyvėja šaltuoju metų laiku, kai langai neatidaromi ištisas savaites.
Kodėl per didelis sandarumas tampa problema?
Senos statybos namuose, kuriuose buvo mediniai langai ir natūralūs plyšiai, ventiliacija vykdavo savaime – oras nuolat cirkuliuodavo pro nesandarias vietas. Tai nebuvo efektyvu energetiniu požiūriu, tačiau užtikrino nuolatinį šviežio oro pritekėjimą. Šiuolaikiniai plastikiniai langai ir modernios izoliacinės medžiagos paverčia butą ar namą savotišku termosu. Nors tai puikiai sulaiko šilumą, tai taip pat sulaiko ir drėgmę, kurią mes patys generuojame.
Kiekvieną dieną vidutinė šeima į aplinką išskiria nuo 10 iki 15 litrų vandens garų. Ši drėgmė atsiranda iš elementarių veiklų:
- Kvėpavimo ir prakaitavimo;
- Maisto gaminimo (garų nuo puodų);
- Prausimosi duše ar vonioje;
- Skalbinių džiovinimo viduje;
- Kambarinių augalų laistymo.
Kai šiai drėgmei nėra kur pasišalinti dėl hermetiškai uždarytų langų ir neveikiančios ventiliacijos, ji kaupiasi ant šalčiausių paviršių – langų stiklų, kampuose prie lauko sienų ar už baldų. Tai yra pirminė terpė atsirasti pelėsiui, kuris yra ne tik estetinė problema, bet ir rimtas pavojus sveikatai.
Klaidingas supratimas apie vėdinimą žiemą
Ekspertai išskiria vieną konkrečią klaidą, kurią daro daugelis: tai langų laikymas mikroventiliacijos režimu (atvertus langą viršuje) ilgą laiką arba visiškas vėdinimo atsisakymas. Atvertus langą „žirklėmis“ šaltuoju metu, vyksta labai neefektyvi oro kaita. Šiltas oras lėtai išeina, o sienos aplink langą stipriai atąla. Dėl to ant angokraščių susidaro kondensatas, o patalpa tinkamai neišsivėdina. Be to, taip prarandama daug šilumos energijos, nes sienos atvėsta, o oras nepasikeičia.
Vietoje to, specialistai rekomenduoja taikyti vadinamąjį smūginį vėdinimą. Tai procesas, kai visi langai kambaryje ar bute plačiai atidaromi trumpam laikui (pavyzdžiui, 5–10 minučių). Per šį laiką oras patalpoje visiškai pasikeičia, tačiau sienos, grindys ir baldai nespėja atvėsti. Uždarius langus, šviežias oras nuo įšilusių paviršių sušyla labai greitai.
Fizikos dėsniai: kodėl drėgną orą šildyti yra brangiau?
Vienas iš didžiausių mitų yra tai, kad vėdinimas žiemą „išleidžia pinigus pro langą“. Iš tiesų, nevėdinamose patalpose sąskaitos už šildymą gali būti netgi didesnės. Taip yra dėl elementarios fizikos: drėgnas oras yra sunkiau įšildomas nei sausas oras.
Įsivaizduokite, kad bandote užvirinti vandenį puode. Tam reikia daug energijos. Ore esantys vandens garai (drėgmė) taip pat reikalauja daugiau šilumos energijos, kad jų temperatūra pakiltų. Tuo tarpu šaltas lauko oras žiemą yra labai sausas. Įsileidus jį į vidų ir sušildžius, santykinė drėgmė sumažėja, o sausą orą prišildyti yra žymiai lengviau ir pigiau. Tad reguliarus vėdinimas ne tik saugo nuo pelėsio, bet ir gali padėti optimizuoti šildymo kaštus.
Sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia blogas oras namuose
Ekspertai įspėja, kad ilgalaikis gyvenimas nevėdinamose patalpose gali sukelti „sergančio namo sindromą“. Tai nėra tik nemalonus kvapas. Padidėjusi CO2 (anglies dvideginio) koncentracija ir pelėsių sporos ore sukelia šiuos simptomus:
- Nuolatinis nuovargis ir galvos skausmai: Trūkstant deguonies, smegenys negali funkcionuoti pilnu pajėgumu, todėl ryte žmogus jaučiasi nepailsėjęs.
- Kvėpavimo takų ligos: Pelėsis išskiria mikotoksinus, kurie dirgina plaučius, sukelia kosulį, slogą, o ilgainiui gali išsivystyti astma ar lėtinis bronchitas.
- Alerginės reakcijos: Drėgna aplinka yra idealus veislynas dulkių erkutėms, kurios yra vienas pagrindinių alergenų buityje.
- Odos problemos: Didelė drėgmė ir pelėsio sporos gali paūminti egzemą ar kitus odos bėrimus.
Kaip patikrinti, ar jūsų namuose ventiliacija veikia tinkamai?
Nereikia brangios įrangos, kad suprastumėte, ar darote klaidą. Yra keletas paprastų požymių, rodančių, kad oro apykaita jūsų namuose yra nepakankama:
- Rytais langai būna aprasoję (ypač apatinėje stiklo dalyje);
- Įėjus į kambarį iš lauko, jaučiamas tvankus, „sunkus“ oras;
- Ant sienų, ypač kampuose ar už spintų, atsiranda tamsių dėmių;
- Vonios kambaryje ilgai neišdžiūsta drėgmė po maudynių;
- Džiūstantys skalbiniai įgauna nemalonų kvapą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie būsto vėdinimą
Ar rekuperacinė sistema išsprendžia visas problemas?
Taip, kokybiška rekuperacinė sistema užtikrina nuolatinę oro kaitą neprarandant šilumos. Ji ištraukia seną orą ir įpučia šviežią, sušildydama jį išeinančio oro šiluma. Tai yra efektyviausias sprendimas, tačiau jis reikalauja investicijų ir tinkamo projektavimo. Neturint rekuperatoriaus, būtina vėdinti mechaniškai (atidarant langus).
Kiek kartų per dieną reikia vėdinti kambarius?
Rekomenduojama atlikti smūginį vėdinimą bent 3–4 kartus per dieną: ryte tik atsikėlus, prieš išeinant į darbą, grįžus namo ir, svarbiausia, prieš miegą. Tai užtikrins gerą miego kokybę ir sumažins drėgmę, susikaupusią per dieną.
Ar galima vėdinti, jei lauke lyja ar yra rūkas?
Taip. Net ir lietingą dieną, šaltas lauko oras, patekęs į šiltą patalpą, sušyla ir tampa santykinai sausesnis nei jau esantis viduje (vadinamasis „drėgmės paradoksas“). Todėl vėdinti būtina bet kokiu oru.
Ką daryti, jei pelėsis jau atsirado?
Pirmiausia būtina pašalinti pelėsio priežastį – perteklinę drėgmę. Be vėdinimo sureguliavimo, jokie chemikalai nepadės ilgam, nes pelėsis ataugs. Tik užtikrinus oro cirkuliaciją, galima naudoti specialias priemones pelėsiui naikinti ir perdažyti pažeistas vietas.
Technologiniai sprendimai ir automatizacija
Šiuolaikinė rinka siūlo vis daugiau sprendimų, kurie padeda išvengti žmogiškųjų klaidų vėdinant patalpas. Jei gyventojai pamiršta atidaryti langus, į pagalbą gali ateiti išmanieji įrenginiai. Vienas paprasčiausių ir efektyviausių prietaisų – CO2 ir drėgmės matuoklis. Šis nedidelis įrenginys parodo tikslų oro kokybės lygį ir garsiniu signalu arba pranešimu į telefoną informuoja, kada laikas vėdinti patalpas. Tai objektyvus rodiklis, pašalinantis spėliojimus.
Taip pat populiarėja languose montuojamos orlaidės su drėgmės jutikliais. Jos veikia automatiškai: kai drėgmės lygis patalpoje pakyla (pavyzdžiui, gaminant maistą), orlaidės sklendė atsidaro plačiau, įleisdama daugiau oro. Kai oras tampa sausas, sklendė susitraukia, taupydama šilumą. Tai pigesnė alternatyva rekuperacijai, kuri gali būti įrengta net ir senesniuose plastikiniuose languose be didelių remonto darbų.
Ateityje prognozuojama, kad visi nauji pastatai turės integruotas klimato kontrolės sistemas, kurios savarankiškai reguliuos ne tik temperatūrą, bet ir oro sudėtį, tačiau kol gyvename senesnės statybos ar renovuotuose namuose be automatinių sistemų, sąmoningas ir taisyklingas langų atidarymas išlieka pagrindine priemone, saugančia tiek pastato konstrukcijas, tiek gyventojų sveikatą.
