Daugelis žmonių visą gyvenimą praleidžia ieškodami laimės, tarsi ji būtų kažkoks tolimas tikslas, pasiekiamas tik įveikus tam tikrus etapus ar sukaupus pakankamai materialinių gėrybių. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kad laimė nėra finišo linija, kurią kirtus gyvenimas taps tobulas? Dažnai mes patys užsidarome į spąstus galvodami, jog būsime laimingi „kai“ – kai gausime paaukštinimą, kai nusipirksime būstą, kai sutiksime antrąją pusę. Ši sąlyginė laimė yra iliuzija, kuri nuolat tolsta, nes pasiekus vieną tikslą, mūsų poreikiai išauga. Tikroji laimė nėra tik trumpalaikė euforija ar džiaugsmo pliūpsnis laimėjus loterijoje. Tai yra gilesnė būsena, susidedanti iš pasitenkinimo, prasmės pajautimo ir gebėjimo vertinti tai, ką turime čia ir dabar. Tai įgūdis, kurį galima lavinti kasdien, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.
Kas iš tikrųjų yra laimė?
Moksliniu požiūriu laimė dažnai skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: hedonistinę ir eudaimoninę. Hedonistinė laimė yra susijusi su malonumų siekimu, skausmo vengimu ir teigiamų emocijų patyrimu. Tai skanus patiekalas, geras filmas ar atostogos prie jūros. Ši laimė yra svarbi, tačiau ji dažnai trumpalaikė. Eudaimoninė laimė yra kur kas gilesnė – ji remiasi asmeniniu augimu, tikslų siekimu, gyvenimo prasme ir autentiškumu. Tai jausmas, kai jaučiate, jog gyvenate gyvenimą, atitinkantį jūsų vertybes.
Laimė nėra nuolatinė šypsena veide. Būtų naivu tikėtis, kad laimingas žmogus niekada nejaučia liūdesio, pykčio ar nusivylimo. Laimė – tai gebėjimas išlikti emociškai lanksčiam ir rasti vidinę ramybę net ir audringais laikotarpiais. Tai sugebėjimas priimti visas emocijas kaip natūralią gyvenimo dalį ir neleisti negatyvioms mintims užvaldyti jūsų pasaulėžiūros.
Mokslo įrodyta laimės paslaptis
Psichologijos tyrimai rodo, kad mūsų laimės lygį lemia trys pagrindiniai veiksniai:
- Genetika (apie 50 proc.): Tyrimai su dvyniais rodo, kad mes gimstame su tam tikru „laimės nustatymu“ arba baziniu lygmeniu. Tačiau tai nereiškia, kad esame pasmerkti – tai tik pradinė pozicija.
- Išorinės aplinkybės (apie 10 proc.): Tai mūsų pajamos, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis. Nors atrodo, kad šie veiksniai svarbūs, prie jų priprantame labai greitai.
- Sąmoninga veikla (apie 40 proc.): Tai yra svarbiausia dalis. Tai, ką mes darome kiekvieną dieną, kaip interpretuojame įvykius ir į kokius įpročius investuojame savo laiką, sudaro didelę dalį mūsų laimės pojūčio.
Tai puiki žinia, nes ji reiškia, kad mes turime didelę kontrolę. Net jei jūsų genetinė bazė nėra labai optimistiška, 40 procentų sąmoningų veiksmų yra pakankamai daug, kad iš esmės pakeistumėte savo savijautą.
Kaip atrasti laimę kasdieniame gyvenime
Laimės paieškos prasideda nuo mažų žingsnių. Nereikia radikalių pokyčių, kad pajustumėte skirtumą. Štai keletas praktinių būdų, kaip integruoti laimę į savo rutiną:
Praktikuokite dėkingumą
Žmogaus smegenys yra evoliuciškai užprogramuotos pastebėti pavojus ir problemas, kad išgyventume. Dėkingumas yra būdas „perrašyti“ šį mechanizmą. Kiekvieną vakarą užrašykite tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi tą dieną. Tai gali būti smulkmenos: skani kava, malonus pokalbis su kolega ar gražus saulėlydis. Laikui bėgant, jūsų smegenys pradės automatiškai ieškoti teigiamų dalykų aplinkoje.
Puoselėkite santykius
Harvarde atliktas ilgiausias laimės tyrimas istorijoje parodė vieną aiškų atsakymą: kokybiški santykiai yra svarbiausias veiksnys, lemiantis laimę ir sveikatą. Nėra svarbu turėti šimtus draugų socialiniuose tinkluose, svarbu turėti bent kelis žmones, kuriais galite pasitikėti ir su kuriais jaučiatės saugiai. Skirkite laiko kokybiškam bendravimui – ne tik susirašinėjimui, bet ir gyviems susitikimams.
Būkite „čia ir dabar“
Dauguma mūsų streso kyla dėl praeities analizavimo arba ateities planavimo bei baiminimosi. Sąmoningumas (mindfulness) moko mus sugrįžti į dabartį. Kai valgote, tiesiog valgykite, o ne žiūrėkite televizorių. Kai einate pasivaikščioti, stebėkite medžius ir klausykitės garsų, užuot naršę telefone. Buvimas dabartyje mažina nerimą ir leidžia pastebėti grožį, kuris slepiasi kasdienybėje.
Fizinis aktyvumas ir laimė
Fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių būdų reguliuoti nuotaiką. Sportuojant išsiskiria endorfinai, dopaminas ir serotoninas – „laimės hormonai“. Jums nereikia bėgti maratono, pakanka reguliaraus pasivaikščiojimo gryname ore, jogos ar plaukimo. Svarbiausia – daryti tai su malonumu, o ne per prievartą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie laimę
Ar įmanoma būti laimingam visą laiką?
Ne, ir tai nėra siekiamybė. Žmogaus emocijos yra cikliškos. Bandymas visada jaustis laimingam gali sukelti dar didesnį stresą. Svarbiausia siekti emocinio balanso ir gebėjimo išgyventi sudėtingus laikotarpius su kuo mažiau žalos sau.
Ar pinigai tikrai nelemia laimės?
Pinigai suteikia saugumą ir galimybę patenkinti bazinius poreikius. Kai šie poreikiai yra patenkinti, papildomos pajamos turi mažesnę įtaką laimei. Svarbu ne patys pinigai, o tai, kaip mes juos naudojame – patirtims, o ne tik daiktams, arba dalinimuisi su kitais.
Ką daryti, jei jaučiuosi įstrigęs nelaimingame gyvenime?
Pirmiausia – pripažinkite tai be kaltės jausmo. Tada pradėkite nuo vieno mažo pokyčio. Galbūt tai naujas hobis, galbūt daugiau miego, o galbūt pokalbis su specialistu. Maži, nuoseklūs pokyčiai ilgainiui gali išvesti iš emocinės duobės.
Ar laimė priklauso nuo mūsų aplinkinių?
Iš dalies taip, nes emocijos yra „užkrečiamos“. Buvimas šalia negatyvių žmonių gali varginti, o pozityvių – įkvėpti. Vis dėlto, ilgainiui laimė priklauso nuo jūsų gebėjimo nustatyti ribas ir atsakingai rinktis savo socialinę aplinką.
Vertybės kaip kelrodis į ilgalaikį pasitenkinimą
Norint gyventi prasmingai, būtina suprasti savo vertybes. Vertybės – tai tarsi kompasas, rodantis kryptį gyvenimo labirinte. Kai jūsų kasdieniai veiksmai atitinka jūsų vertybes, jūs jaučiate ramybę ir harmoniją. Jei vertinate sąžiningumą, bet darbe esate priversti meluoti – jausite vidinį konfliktą, kuris neleis būti laimingiems. Jei vertinate šeimą, bet dirbate po 14 valandų per parą, vėlgi, atsiranda disonansas.
Norėdami atrasti tikrąją laimę, skirkite laiko savianalizei. Užduokite sau klausimus:
- Kas man gyvenime yra svarbiausia?
- Kuo aš tikiu?
- Ką aš noriu palikti po savęs?
- Kokias veiklas atliekant pamirštu apie laiką?
Kai suformuluosite savo vertybes, pabandykite jas įpinti į kasdienybę. Jei vertinate kūrybiškumą, galbūt verta užsirašyti į piešimo kursus ar tiesiog dažniau gaminti maistą eksperimentuojant. Jei vertinate bendruomeniškumą, apsvarstykite savanorystę. Laimė nėra tai, ką mes gauname, laimė yra tai, ką mes atiduodame ir kaip mes save išreiškiame per veiksmus.
Sąmoningo pasirinkimo galia
Gyvenime dažnai susiduriame su situacijomis, kurių negalime kontroliuoti. Mums gali tekti susidurti su netektimis, ligomis ar darbo praradimu. Tačiau net ir tokiomis akimirkomis išlieka viena erdvė, kurioje esame visiškai laisvi – tai mūsų požiūris į įvykius. Viktoras Franklis, psichiatras, išgyvenęs nacių koncentracijos stovyklas, savo knygoje „Žmogus ieško prasmės“ rašė, kad žmogus gali prarasti viską, išskyrus vieną dalyką: gebėjimą pasirinkti savo nusistatymą bet kokiomis aplinkybėmis.
Tai nereiškia, kad reikia tapti stoiku, kuris nejaučia skausmo. Tai reiškia, kad mes patys nusprendžiame, kokią reikšmę suteikiame mus ištikusiems įvykiams. Ar ši nesėkmė yra pasaulio pabaiga, ar tai pamoka? Ar šis konfliktas yra santykių griūtis, ar galimybė augti ir mokytis bendrauti geriau? Pasirinkimas matyti galimybes vietoj kliūčių yra vienas iš galingiausių įrankių kelyje į laimę.
Be to, laimės negalima ieškoti tik pasyviai laukiant. Tai reikalauja drąsos. Drąsos būti savimi, drąsos keisti tai, kas netenkina, ir drąsos atleisti – sau ir kitiems. Dažnai mes patys esame didžiausi savo laimės stabdžiai dėl baimės, nepasitikėjimo savimi ar tobulumo siekimo. Priėmus savo netobulumus ir supratus, kad kiekvienas žmogus klysta, atsiveria durys į lengvesnį ir laimingesnį gyvenimą. Laimė nėra kažkas, ką reikia „nuveikti“, tai yra būdas, kuriuo mes einame per gyvenimą. Tai dėmesingumas grožiui, atjauta sau ir kitiems, bei nuolatinis noras pažinti pasaulį bei save.
