Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje, kuriame vaikų dėmesį nuolat blaško išmanieji telefonai, planšetės ir kompiuteriniai žaidimai, tėvai ir pedagogai susiduria su nemenku iššūkiu – kaip sudominti jaunąją kartą knygomis. Atrodė, kad skaitymas daugeliui vaikų tampa prievole, o ne malonumu, kol literatūros padangėje nepasirodė ryškus, charizmatiškas ir be galo šmaikštus autorius – David Walliams. Jo kūryba tapo tikru fenomenu, kuris ne tik užkariavo milijonų skaitytojų širdis visame pasaulyje, bet ir atliko, regis, neįmanomą misiją: privertė vaikus savo noru paimti knygą į rankas ir nepaleisti jos tol, kol nebus perskaitytas paskutinis puslapis. Tačiau kas slypi už šios sėkmės ir kodėl būtent šio autoriaus istorijos tapo tiltu atgal į literatūros pasaulį?
Nuo televizijos ekrano iki perkamiausio autoriaus titulo
Daugelis suaugusiųjų David Walliams pirmiausia atpažįsta kaip talentingą komiką ir aktorių, išgarsėjusį kultiniame britų seriale „Little Britain” bei kaip ilgametį talentų šou teisėją. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį jo vardas tapo neatsiejamas nuo vaikų literatūros. Perėjimas nuo suaugusiems skirto humoro prie vaikiškų knygų nebuvo atsitiktinis. Autorius puikiai suprato, ko trūksta šiuolaikinei vaikų literatūrai – drąsos, absurdo ir nuoširdaus, kartais net kiek „šlykštuko” tipo humoro, kuris taip patinka 7–12 metų vaikams.
Walliams knygų sėkmė nėra tik rinkodaros triukas. Jo istorijos pasižymi kinematografiškumu, dinamika ir gebėjimu kalbėti vaiko kalba. Jis nemoralizuoja iš aukšto, o tampa vaiko sąjungininku, dažnai pašiepdamas suaugusiųjų pasaulio keistenybes, taisykles ir veidmainystę. Tai sukuria betarpišką ryšį tarp autoriaus ir mažojo skaitytojo, leidžiantį vaikui jaustis suprastam.
Knygų sėkmės formulė: humoras, širdis ir iliustracijos
Nagrinėjant D. Walliams fenomeną, galima išskirti kelis esminius elementus, kurie paverčia jo knygas bestseleriais. Tai nėra vien tik juokingos istorijos; tai kruopščiai subalansuoti kūriniai, kuriuose dera pramoga ir gilios emocijos.
- Drąsus ir „nešvarus” humoras: Vaikams patinka, kai knygose kalbama apie dalykus, kurie paprastai laikomi tabu arba nemandagiais. Bezdėjimai, raugėjimai, keisti kūno garsai ar itin bjaurūs personažai – visa tai Walliams naudoja meistriškai. Tai padeda „pralaužti ledus” su vaikais, kurie mano, kad knygos yra nuobodžios ir per daug rimtos.
- Emocinis gylis: Po storu humoro sluoksniu visada slepiasi jautri širdis. Knygose paliečiamos temos apie vienatvę, draugystę, netektį, nepritapimą ar sudėtingus santykius su tėvais. Pavyzdžiui, knygoje „Ponas Smirdukas” nagrinėjama benamystės problema ir žmogiškasis orumas, o „Berniukas milijardierius” moko, kad pinigai negali nupirkti tikros draugystės.
- Tony Ross iliustracijos: Negalima kalbėti apie Walliams sėkmę nepaminint legendinio iliustratoriaus Tony Ross. Jo chaotiškas, ekspresyvus ir gyvas piešimo stilius idealiai papildo tekstą. Iliustracijos nėra tik puošmena – jos dažnai pasakoja dalį istorijos, padeda vizualizuoti komiškas situacijas ir, kas ypač svarbu, palengvina skaitymo procesą vaikams, kuriems sunku susikaupti ties ilgais teksto blokais.
- Žaismingas tekstas: Knygose dažnai naudojami skirtingi šriftai, dydžiai ir išdėstymai. Kai veikėjas rėkia, žodis užrašomas didžiulėmis raidėmis; kai kas nors krenta, tekstas eina žemyn. Tai suteikia skaitymui interaktyvumo ir vizualinio patrauklumo.
Populiariausių knygų apžvalga: ką verta perskaityti?
Nors visos autoriaus knygos sulaukia dėmesio, keletas jų yra tapusios tikra klasika, kurią rekomenduoja tiek bibliotekininkai, tiek patys vaikai.
Močiutė plėšikė (Gangsta Granny)
Tai viena jautriausių ir labiausiai įtraukiančių D. Walliams knygų. Istorija pasakoja apie berniuką Beną, kuriam be galo nuobodu leisti penktadienio vakarus pas močiutę. Ji tik žaidžia žodžių loto ir viskas pas ją kvepia kopūstais. Tačiau netrukus paaiškėja, kad nuobodi senutė slepia neįtikėtiną paslaptį – ji yra tarptautinio masto brangenybių vagilė. Knyga ne tik linksmina, bet ir griauna stereotipus apie senyvo amžiaus žmones, skatindama vaikus daugiau bendrauti su seneliais ir vertinti jų gyvenimo patirtį.
Berniukas milijardierius (Billionaire Boy)
Džo – turtingiausias dvylikametis pasaulyje. Jis turi viską: nuosavą kino teatrą, boulingą ir net liokajų orangutaną. Tačiau jis neturi to, ko labiausiai reikia – draugo. Tai puiki satyra apie vartotojišką visuomenę ir vertybes. Knyga moko vaikus suprasti, kas gyvenime yra tikra, o kas – tik blizgučiai.
Ponas Smirdukas (Mr Stink)
Tai istorija apie vienišą mergaitę Chloję ir benamį, kurį visi vadina Ponu Smirduku. Nepaisant bjauraus kvapo, benamis tampa geriausiu mergaitės draugu ir patarėju. Ši knyga moko empatijos, tolerancijos ir primena, kad negalima spręsti apie žmogų iš jo išvaizdos ar socialinio statuso. Tai viena socialiai jautriausių autoriaus knygų.
Blogiausi pasaulio vaikai (The World’s Worst Children)
Ši knygų serija skiriasi nuo romanų – tai trumpų apsakymų rinkiniai apie neįtikėtinai bjaurius, neklaužadas ir tiesiog „blogus” vaikus. Kiekviena istorija yra persmelkta hiperbolizuoto humoro. Šios knygos puikiai tinka tiems, kuriems sunku išlaikyti dėmesį ilgą laiką, nes vieną istoriją galima perskaityti per 10–15 minučių.
Ar David Walliams yra šių laikų Roald Dahl?
Literatūros kritikai ir skaitytojai dažnai lygina David Walliams su legendiniu britų rašytoju Roald Dahl (knygų „Matilda”, „Čarlis ir šokolado fabrikas” autoriumi). Ir šis palyginimas nėra be pagrindo. Abu autoriai dalijasi panašia filosofija: vaikai yra protingi, drąsūs ir dažnai geresni už suaugusiuosius.
Tiek Dahl, tiek Walliams kūryboje suaugusieji dažnai vaizduojami kaip groteskiški, piktavaliai arba tiesiog kvaili personažai. Tai sukuria „mes prieš juos” dinamiką, kuri labai patraukli vaikams. Be to, abiejų autorių knygose gausu juodojo humoro ir netikėtų siužeto posūkių. Tony Ross iliustracijos Walliams knygose taip pat primena Quentin Blake stilių, kuris iliustravo Dahl kūrinius, taip dar labiau sustiprinant asociaciją tarp šių dviejų kūrėjų. Visgi, Walliams rašo šiuolaikiškiau, įtraukdamas modernias realijas, tokias kaip realybės šou, socialiniai tinklai ar šiuolaikinės šeimos problemos.
Skaitymo nauda: daugiau nei tik pramoga
Nors tėvai kartais skeptiškai žiūri į „lengvą” turinį ir „tualetinį humorą”, svarbu suprasti, kad D. Walliams knygos atlieka milžinišką edukacinį darbą.
- Žodyno plėtra: Nors kalba atrodo paprasta, autorius naudoja turtingą, vaizdingą žodyną, žodžių žaismą ir metaforas.
- Skaitymo įgūdžių lavinimas: Įtraukiantis siužetas skatina skaityti greičiau ir daugiau. Vaikai, kurie pradeda nuo Walliams, dažnai vėliau pereina prie sudėtingesnės literatūros.
- Emocinis intelektas: Susitapatindami su veikėjais, vaikai mokosi atpažinti emocijas, suprasti kitų žmonių motyvus ir ugdyti atjautą.
- Kritinis mąstymas: Autorius dažnai pašiepia stereotipus, skatindamas vaikus neaklai tikėti tuo, ką sako suaugusieji ar žiniasklaida.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Tėvams, norintiems supažindinti savo atžalas su šio autoriaus kūryba, dažnai kyla įvairių praktinių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
Kokio amžiaus vaikams skirtos David Walliams knygos?
Dauguma D. Walliams romanų („Močiutė plėšikė”, „Ponas Smirdukas”, „Dantistė demonė”) yra orientuoti į 7–12 metų vaikus. Tačiau dėl daugiasluoksnio humoro jos dažnai patinka ir paaugliams bei suaugusiems. Jaunesniems (3–6 metų) vaikams autorius yra parašęs paveikslėlių knygų.
Ar reikia skaityti knygas tam tikra tvarka?
Ne, nebūtina. Dauguma D. Walliams knygų yra atskiri, savarankiški kūriniai su skirtingais veikėjais ir siužetais. Išimtis gali būti nebent „Blogiausių pasaulio vaikų” serija, bet net ir ten istorijas galima skaityti bet kokia tvarka. Galite drąsiai rinktis tą knygą, kurios aprašymas labiausiai sudomina vaiką.
Mano vaikas nemėgsta skaityti. Ar šios knygos padės?
Būtent „nenorintiems skaityti” vaikams šios knygos dažniausiai ir daro didžiausią įtaką. Dėl trumpų skyrių, gausių iliustracijų, dinamiško teksto išdėstymo ir juokingų situacijų, skaitymas tampa lengvesnis ir ne toks varginantis. Tai vienas geriausių pasirinkimų pradedantiesiems ar skaitymo malonumą praradusiems vaikams.
Ar knygose yra netinkamo turinio?
Autoriaus stilius pasižymi „bjauriuoju” humoru (kalbos apie bezdėjimą, snarglius ir pan.), kuris vaikams atrodo labai juokingas, bet kai kuriems konservatyvesniems tėvams gali pasirodyti nepriimtinas. Tačiau po šiuo sluoksniu visada slypi teigiamos vertybės. Smurto ar netinkamų suaugusiųjų temų knygose vengiama, jos yra saugios pradinio mokyklinio amžiaus vaikams.
Ar yra ekranizuotų D. Walliams knygų?
Taip, BBC yra sukūrusi keletą puikių filmų pagal populiariausias knygas („Berniukas milijardierius”, „Močiutė plėšikė”, „Ponas Smirdukas”). Juose dažnai vaidina garsūs britų aktoriai, o epizodinius vaidmenis atlieka ir pats autorius. Filmo peržiūra po perskaitytos knygos gali būti puiki motyvacija vaikui.
Literatūrinis tiltas į platesnius vandenis
Svarbu suvokti, kad David Walliams knygos nėra galutinė stotelė vaiko skaitymo kelionėje, bet greičiau galingas tramplinas. Jos pašalina baimę didelės apimties tekstams ir parodo, kad knyga gali suteikti tokią pat stiprią pramogą kaip ir kompiuterinis žaidimas ar „YouTube” vaizdo įrašas. Kai vaikas pajunta skaitymo „skonį”, kai jis patiria tą jaudulį verčiant puslapį ir nekantraujant sužinoti, kas nutiks toliau, šį įprotį jis perkelia ir į kitas knygas.
Tėvams, kurių vaikai „prarijo” visas Walliams istorijas, atsiveria puiki galimybė pasiūlyti kitus panašaus stiliaus autorius arba pamažu pereiti prie sudėtingesnės literatūros. Walliams fenomenas įrodo, kad popierinė knyga niekur nedingo – ji tiesiog turi evoliucionuoti, prisitaikyti prie šiuolaikinio vaiko tempo ir humoro jausmo. Ir kol bus tokių autorių, kurie geba prajuokinti iki ašarų ir kartu suvirpinti širdį, vaikų literatūros ateitis išlieka šviesi.
