Kiekvienam vairuotojui pasitaiko akimirkų, kai kelyje ar stovėjimo aikštelėje įvyksta netikėtas incidentas. Kartais tai būna vos juntamas prisilietimas, po kurio atrodo, kad nieko blogo nenutiko, tačiau dažnai baimė ir stresas užgožia racionalų mąstymą. Jei netyčia kliudėte kitą automobilį, svarbu suprasti, kad laikas ir teisingi veiksmai yra lemiami veiksniai, padedantys išvengti teisinių nemalonumų, didelių baudų ar net baudžiamosios atsakomybės. Daugelis žmonių pasimeta, nežinodami, ar reikia kviesti policiją, ar užtenka palikti raštelį, o galbūt tiesiog ramiai nuvažiuoti, jei žala atrodo nereikšminga. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie žingsniai yra būtini norint apsaugoti save ir kitus, bei kodėl sprendimas pasišalinti iš įvykio vietos dažniausiai yra pats blogiausias pasirinkimas, kokį tik galima padaryti.
Pirmieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Pirmiausia, ką turite padaryti – tai sustoti. Nesvarbu, ar manote, kad padarėte didelę žalą, ar tik įbrėžėte kito automobilio dažus, privalote nutraukti važiavimą. Jei įvykio vietoje nėra nukentėjusio automobilio savininko, jokiu būdu nenuvažiuokite. Tai yra viena dažniausių klaidų, kurią vairuotojai atlieka pasidavę panikai. Sustojus, svarbu užtikrinti saugumą: įjunkite avarinius šviesos signalus, pastatykite avarinio sustojimo ženklą ir, jei esate važiuojamojoje dalyje, užsidėkite ryškiaspalvę liemenę.
Kitas žingsnis – situacijos įvertinimas. Atidžiai apžiūrėkite abiejų transporto priemonių būklę. Net jei vizualiai jokių pažeidimų nematyti, svarbu išlikti budriems. Pasitaiko atvejų, kai smūgis atrodo silpnas, tačiau po buferiu pasislėpusios plastikinės detalės gali būti pažeistos. Nufotografuokite įvykio vietą, abiejų automobilių padėtį, matomus apgadinimus ir aplinką. Šios nuotraukos bus svarbus įrodymas draudimo bendrovei ar policijai, jei kiltų ginčų dėl to, kaip viskas vyko.
Kada būtina kviesti policiją?
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad policiją reikia kviesti visais be išimties atvejais. Tačiau Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės numato aiškius atvejus, kada policijos dalyvavimas yra būtinas:
- Jei eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
- Jei įvykyje dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemonės (kai kuriais atvejais, jei pavyksta susitarti, galima apsieiti ir be policijos, tačiau tai rizikinga).
- Jei nukentėjusysis yra neblaivus arba atsisako tikrintis blaivumą.
- Jei nėra galimybės nustatyti kito eismo įvykio dalyvio arba jis pasišalino.
- Jei vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių ir kaltės.
- Jei kitas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo.
Jei visos aplinkybės yra aiškios, žala nėra didelė, abu vairuotojai sutaria dėl kaltės ir turi reikiamus dokumentus, policijos kviesti nebūtina. Tokiu atveju užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tai dokumentas, kuriame fiksuojami abiejų šalių duomenys, įvykio aplinkybės, padaryta žala ir kaltininko parašas.
Kaip elgtis, jei kitas automobilis stovi tuščias?
Tai yra itin jautri situacija, kurioje vairuotojai dažniausiai priima klaidingus sprendimus. Jei kliudėte stovintį automobilį ir jo savininko nėra šalia, jokiu būdu nepalikite įvykio vietos. Pasišalinimas iš įvykio vietos, kai padaryta turtinė žala, pagal Kelių eismo taisykles yra laikomas eismo įvykio vietos palikimu, už ką gresia griežtos administracinės baudos, teisės vairuoti atėmimas, o tam tikrais atvejais – net ir baudžiamoji atsakomybė.
Jei nerandate savininko, turite imtis visų įmanomų priemonių jam surasti. Apsižvalgykite aplink – galbūt šalia yra parduotuvė, biuras ar namas, kurio savininkas galėtų būti. Jei savininko rasti nepavyksta, palikite raštelį gerai matomoje vietoje (pavyzdžiui, už valytuvo). Raštelyje būtinai nurodykite savo vardą, pavardę ir telefono numerį. Taip pat rekomenduojama nufotografuoti paliktą raštelį ant kito automobilio stiklo – tai bus įrodymas, kad bandėte susisiekti su nukentėjusiuoju.
Taip pat svarbu pranešti apie įvykį policijai bendruoju pagalbos numeriu 112. Informuokite pareigūnus, kad įvyko techninis eismo įvykis, nukentėjusio automobilio savininko vietoje nėra, tačiau jūs palikote savo kontaktinius duomenis. Tokiu būdu užfiksuosite savo geranoriškumą ir apsisaugosite nuo kaltinimų pabėgimu iš įvykio vietos.
Eismo įvykio deklaracijos pildymo subtilybės
Eismo įvykio deklaracija yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi draudimo bendrovės priimdamos sprendimą dėl žalos atlyginimo. Labai svarbu ją pildyti atidžiai ir be skubos. Deklaracijoje turi būti aiškiai nurodyta:
- Įvykio data, tikslus laikas ir vieta (adresas arba tikslios koordinatės).
- Transporto priemonių duomenys: markė, modelis, valstybinis numeris.
- Vairuotojų duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, vairuotojo pažymėjimo numeris, telefono numeris.
- Draudimo informacija: draudimo bendrovės pavadinimas, poliso numeris, galiojimo laikas.
- Įvykio aplinkybių aprašymas: labai svarbu nubraižyti schemą, kaip įvyko susidūrimas, nurodyti automobilių kryptis, eismo juostas.
- Apgadinimų vieta: pažymėkite vietas, kur matosi smūgio žymės ar kiti pažeidimai.
- Parašai: abu vairuotojai privalo pasirašyti deklaracijoje, taip patvirtindami, kad sutinka su joje pateikta informacija.
Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl to, kas parašyta deklaracijoje, nepasirašykite. Jei kitas vairuotojas bando primesti savo versiją, kuri neatitinka tikrovės, geriau kviesti policiją. Atminkite, kad deklaracijos pasirašymas reiškia sutikimą su jos turiniu, todėl vėliau pakeisti faktus bus itin sunku.
Draudimo vaidmuo ir žalos atlyginimas
Kai įvykis užfiksuotas ir deklaracija užpildyta, sekantis žingsnis – informuoti savo draudimo bendrovę apie įvykį. Tai privaloma padaryti per nustatytą laikotarpį, nurodytą jūsų draudimo sutartyje. Dauguma draudikų leidžia tai padaryti elektroniniu būdu per savo svetaines ar mobiliąsias programėles.
Jei esate kaltininkas, žala nukentėjusiojo automobiliui bus atlyginta iš jūsų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Svarbu žinoti, kad dėl šio įvykio jūsų draudimo įmoka ateityje gali padidėti, nes draudimo bendrovės vertina vairuotojo rizikos laipsnį pagal įvykių istoriją. Tačiau tai yra daug geresnis variantas nei bandyti susitarti vietoje grynaisiais pinigais. Susitarimas vietoje be jokių dokumentų yra rizikingas – vėliau nukentėjusysis gali kreiptis į policiją teigdamas, kad jūs pasišalinote, arba pareikšti, kad žala buvo daug didesnė, nei aptarta.
Dažniausiai užduodami klausimai apie eismo įvykius
Ar privalau kviesti policiją, jei tik įbrėžiau kitą automobilį?
Ne, jei nėra sužalotų žmonių, nėra apgadintas trečiųjų asmenų turtas (pvz., kelio ženklai ar pastatai) ir abu vairuotojai sutaria dėl kaltės. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau, jei kitas automobilis stovi tuščias ir savininko rasti nepavyksta, rekomenduojama susisiekti su policija ir informuoti apie situaciją.
Ką daryti, jei kitas vairuotojas reikalauja pinigų vietoje ir nenori pildyti deklaracijos?
Tai yra įspėjamasis signalas. Niekada neatsiskaitykite vietoje grynaisiais be jokių raštiškų patvirtinimų. Geriausias sprendimas tokioje situacijoje – kviesti policiją. Taip bus oficialiai užfiksuota, kas vyko, ir išvengsite galimo šantažo ar melagingų kaltinimų vėliau.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių, kurie specialiai sukelia eismo įvykius?
Labai svarbu turėti vaizdo registratorių. Jis yra geriausias įrodymas ginčytinose situacijose. Taip pat visada atidžiai fotografuokite įvykio vietą ir visų dalyvių duomenis. Jei kažkas atrodo įtartina, iškart kvieskite policiją – sukčiai dažniausiai vengia oficialių pareigūnų įsikišimo.
Ar galiu pasišalinti, jei žala atrodo visiškai minimali?
Ne, tai griežtai draudžiama. Bet koks kontaktas su kitu automobiliu yra laikomas eismo įvykiu. Jei pasišalinsite, tai bus traktuojama kaip pasitraukimas iš įvykio vietos, už ką numatytos labai griežtos sankcijos, kurios dažnai yra neproporcingos padarytai „minimaliai” žalai.
Ką daryti, jei po įvykio atsirado netikėtų komplikacijų
Kartais pasitaiko situacijų, kai viskas atrodo išspręsta, tačiau vėliau iškyla nenumatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, nukentėjusysis teigia, kad po įvykio jo automobiliui pasireiškė techniniai gedimai, kurių iškart nebuvo įmanoma pastebėti, arba draudimo bendrovė atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl neteisingai užpildytos deklaracijos. Svarbiausia tokiose situacijose yra išlikti ramiems ir bendrauti oficialiais kanalais.
Jei gavote pretenziją iš nukentėjusiojo arba draudimo bendrovės, pirmiausia susisiekite su savo draudiku. Jie yra ekspertai ir padės įvertinti situaciją bei nustatyti, ar reikalavimai yra pagrįsti. Niekada nesiimkite savavališkų veiksmų, pvz., nemokėkite jokių papildomų pinigų nukentėjusiajam be draudimo bendrovės žinios ir pritarimo. Jei manote, kad kaltinimai yra nepagrįsti, rinkite visą turimą medžiagą – nuotraukas, deklaracijos kopiją, liudininkų kontaktus (jei tokių buvo).
Nepamirškite, kad jūsų elgesys įvykio vietoje dažnai nulemia ne tik teisinius padarinius, bet ir jūsų asmeninę ramybę. Sąžiningas elgesys, atsakomybės prisiėmimas ir taisyklių laikymasis yra patikimiausias būdas apsaugoti save nuo ilgų ir varginančių ginčų teismuose ar draudimo įstaigose. Būkite atidūs kelyje, tačiau jei nelaimė visgi nutiko – elkitės atsakingai ir pagal įstatymų reikalavimus.
