Romainas Gary yra viena mįslingiausių, spalvingiausių ir talentingiausių XX amžiaus prancūzų literatūros asmenybių, kurio kūryba peržengia įprastas žanrų ribas. Jis buvo ne tik rašytojas, bet ir karo didvyris, diplomatas, kino režisierius bei žmogus, sugebėjęs apgauti visą literatūros pasaulį. Pradedant pažintį su šiuo autoriumi, dažnai kyla klausimas: nuo ko pradėti? Jo bibliografija gausi, o stiliai varijuoja nuo jautrių autobiografinių pasakojimų iki aštrios socialinės satyros ar filosofinių apmąstymų. Gary kūryba pasižymi giliu humanizmu, ironija ir begaliniu tikėjimu žmogumi, nepaisant visų jo trūkumų. Skaityti Romainą Gary – tai leistis į emocinę kelionę, kurioje juokas dažnai persipina su ašaromis, o ciniškas žvilgsnis slepia jautrią širdį. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius jo kūrinius ir padėsime nuspręsti, kuri knyga geriausiai tinka pirmajam pasimatymui su šiuo literatūros genijumi.
Dviguba tapatybė: Gary ir Ajar fenomenas
Prieš neriant į konkrečias knygas, būtina suprasti kontekstą, kuris daro šį autorių unikalų. Romainas Gary yra vienintelis rašytojas istorijoje, du kartus laimėjęs prestižiškiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą – Goncourt’ų premiją. Pagal taisykles, šią premiją autorius gali gauti tik vieną kartą gyvenime. Pirmąjį kartą jis ją gavo kaip Romainas Gary už romaną „Dangaus šaknys“, o antrąjį – pasislėpęs po Émile Ajar slapyvardžiu už knygą „Gyvenimas dar prieš akis“.
Ši mistifikacija nebuvo tik pokštas. Gary norėjo įrodyti kritikams, kad jo kūrybinė galia nėra išsikvėpusi, ir pabėgti nuo jam klijuojamų etikečių. Todėl skaitydami Gary, jūs iš tikrųjų susiduriate su dviem šiek tiek skirtingais rašytojais: vienas (Gary) yra labiau klasikinis, romantiškas ir epiškas, o kitas (Ajar) – modernesnis, žaismingesnis, naudojantis gatvės žargoną ir laužytą sintaksę.
„Aušros pažadas“ – geriausia pradžia romantikams
Jei ieškote knygos, kuri pavergtų savo nuoširdumu, humoru ir begaline meile, „Aušros pažadas“ (pranc. La Promesse de l’aube) yra neginčijamas favoritas pradedantiesiems. Tai autobiografinis romanas, kuriame autorius pasakoja apie savo vaikystę, klajones po Europą ir ypatingą ryšį su motina.
Šiame kūrinyje motina yra centrinė figūra – ekscentriška, dramatiška, kartais dusinanti savo meile, bet be galo atsidavusi sūnaus sėkmei. Ji tikėjo, kad jos sūnus taps Prancūzijos ambasadoriumi, rašytoju ir kavalieriumi, net kai jie gyveno skurde Vilniuje ar Varšuvoje. Knyga atskleidžia, kaip motinos lūkesčiai formavo patį Gary.
Kodėl verta pradėti nuo šios knygos:
- Tai lengviausiai skaitomas jo kūrinys, kupinas šilumos ir saviironijos.
- Puikiai atskleidžia autoriaus stilių ir gyvenimo filosofiją.
- Jame gausu nuorodų į Lietuvą (Vilnių), kas daro knygą artimą mūsų skaitytojams.
- Tai odė motiniškai meilei, kuri sujaudins kiekvieną.
„Gyvenimas dar prieš akis“ – Émile Ajar šedevras
Antroji knyga, kurią dažnai rekomenduoja literatūros kritikai kaip atspirties tašką, yra „Gyvenimas dar prieš akis“ (pranc. La Vie devant soi). Tai būtent tas kūrinys, už kurį autorius antrą kartą gavo Goncourt’ų premiją. Istorija pasakojama našlaičio arabų berniuko Momo lūpomis, kuris gyvena pas seną žydę, buvusią prostitutę madam Rozą.
Tai knyga apie visuomenės paribius, apie žmones, kurių niekas nenori matyti, tačiau Gary (arba Ajaras) sugeba apie tai rašyti be jokio purvo ar moralizavimo. Tai pasakojimas apie besąlygišką meilę tarp mažo berniuko ir senstančios moters, kuri nyksta akyse. Momo kalba yra unikali, pilna netaisyklingų posakių, vaikiško naivumo ir kartu stulbinančios išminties.
Šis romanas rekomenduojamas tiems, kurie nebijo stiprių emocijų. Tai knyga, kuri priverčia juoktis balsu ir po akimirkos gniaužia kvapą iš liūdesio. Tai himnas žmogiškumui pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.
„Dangaus šaknys“ – ieškantiems gylio ir filosofijos
Jei esate pasirengę rimtesniam, epiškesniam ir filosofiniam kūriniui, rinkitės „Dangaus šaknis“ (pranc. Les Racines du ciel). Tai pirmasis romanas, atnešęs autoriui pasaulinę šlovę. Veiksmas vyksta Afrikoje, kur pagrindinis herojus Morelis kovoja už dramblių išsaugojimą. Tačiau drambliai čia yra daugiau nei gyvūnai – jie yra laisvės, orumo ir kažko didesnio, ko žmogus negali pasisavinti, simbolis.
Knyga parašyta 1956 metais ir yra stebėtinai pranašiška ekologine prasme. Tačiau tai nėra tik ekologinis manifestas. Tai gili studija apie idealizmą, žmonijos žiaurumą ir vienišo žmogaus kovą prieš sistemą. Tai intelektualus skaitinys, reikalaujantis daugiau susikaupimo nei „Aušros pažadas“, tačiau atlyginantis skaitytojui nepamirštamais vaizdiniais ir idėjomis.
Kiti dėmesio verti kūriniai
Romaino Gary bibliografija yra plati, todėl, perskaičius pagrindinius šedevrus, verta atkreipti dėmesį ir į šiuos perlus:
- „Ledi L.“ – elegantiškas, ironiškas ir intriguojantis pasakojimas apie aristokratiją, anarchistus ir didžiąją meilę. Tai viena „lengviausių“ ir kinematografiškiausių autoriaus knygų, puikiai tinkanti poilsiui.
- „Europietiškas auklėjimas“ – debiutinis autoriaus romanas apie partizanus Antrojo pasaulinio karo metais. Čia jau matomos visos vėlesnės Gary temos: herojizmas, humanizmas ir karo absurdas. Knyga ypač aktuali dėl veiksmo vietos (Rytų Europa) ir istorinių paralelių.
- „Aitvarai“ – paskutinis rašytojo romanas, parašytas prieš pat mirtį. Tai tarsi atsisveikinimo laiškas, kuriame persipina pasipriešinimo kova, meilė ir atmintis. Knyga dvelkia ramybe ir susitaikymu, nepaisant tragiškų įvykių fono.
Kaip išsirinkti pagal savo skaitymo tipą?
Kadangi Gary buvo toks visapusiškas, skirtingiems skaitytojams gali patikti skirtingos jo knygos. Štai trumpas gidas, padėsiantis apsispręsti:
- Jei vertinate biografijas ir psichologizmą, pradėkite nuo „Aušros pažado“.
- Jei ieškote emocinio sukrėtimo ir originalaus stiliaus, rinkitės „Gyvenimas dar prieš akis“.
- Jei jus domina filosofija, egzotika ir idealizmas, jūsų pasirinkimas – „Dangaus šaknys“.
- Jei norite rafinuotos pramogos su istorine potekste, imkite „Ledi L.“.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kuo skiriasi Romain Gary ir Émile Ajar?
Tai tas pats asmuo. Émile Ajar buvo Romaino Gary slapyvardis. Gary sukūrė šį personažą norėdamas vėl patirti debiutanto sėkmę ir išvengti kritikų išankstinių nuostatų. Viešumoje Ajarą vaidino Gary sūnėnas Paulis Pavlowitchius, o tiesa paaiškėjo tik po rašytojo mirties, palikus atsisveikinimo laišką.
Ar tiesa, kad Romainas Gary gyveno Vilniuje?
Taip, vaikystėje, maždaug 1917–1923 metais, Romainas Gary (tuomet dar Romanas Kacewas) su motina gyveno Vilniuje, Didžiosios Pohuliankos gatvėje (dabar J. Basanavičiaus g.). Vilniuje jam net pastatytas paminklas – berniukas su kaliošu, vaizduojantis sceną iš „Aušros pažado“.
Kokia buvo autoriaus mirties priežastis?
1980 m. gruodžio 2 d. Romainas Gary nusižudė šūviu į galvą savo bute Paryžiuje. Savo atsisveikinimo laiške jis parašė: „Jokių ryšių su Jean Seberg [jo buvusi žmona, nusižudžiusi anksčiau]. <...> Aš pagaliau išreiškiau save visą.“ Tai buvo paskutinis jo, kaip didžiojo mistifikatoriaus, aktas.
Kuri knyga laikoma pačia geriausia?
Tai subjektyvu, tačiau literatūros kritikai ir skaitytojai dažniausiai išskiria dvi viršūnes: „Aušros pažadą“ dėl jo autobiografinio nuoširdumo ir „Gyvenimą dar prieš akis“ dėl unikalios kalbos ir emocinės jėgos. Abi knygos laikomos prancūzų literatūros klasika.
Kodėl Romainas Gary aktualus šiuolaikiniam skaitytojui
Praėjus dešimtmečiams po rašytojo mirties, jo kūryba nepraranda aktualumo, o galbūt tampa net dar svarbesnė. Gyvename laikais, kai tapatybė, migracija, vienatvė ir žmogiškasis ryšys yra aštriausios diskusijų temos. Gary apie visa tai rašė dar prieš pusę amžiaus. Jo herojai dažnai yra žmonės be šaknų, imigrantai, keistuoliai, bandantys išlikti žiauriame pasaulyje neprarandant orumo.
Be to, Gary kūryba moko mus, kad humoras yra vienas geriausių ginklų prieš neviltį. Jo gebėjimas derinti tragediją su komedija primena, kad gyvenimas niekada nėra tik juodas arba baltas. Nesvarbu, kurią knygą pasirinksite pirmajai pažinčiai, susitikimas su Romainu Gary neabejotinai paliks pėdsaką. Tai autorius, kuris ne tik pasakoja istorijas, bet ir moko mylėti gyvenimą, nepaisant jo netobulumo. Jo kūryba – tai tarsi ilgas, atviras pokalbis su protingu, daug mačiusiu ir viską atleidžiančiu draugu.
